Skrandis prisimena, kur skaniai valgėme
Mū­sų sme­ge­nys nuo­lat for­muo­ja nau­jus pri­si­mi­ni­mus – ir virš­ki­ni­mo sis­te­ma ga­li pa­dė­ti joms tai da­ry­ti. Sme­ge­nų ir virš­ki­ni­mo sis­te­mos są­sa­jų ty­ri­mai su­tei­kia vil­ties ieš­kant bū­dų, kaip gy­dy­ti Alz­hei­me­rio ir ki­tas ne­uro­de­ge­ne­ra­ci­nes li­gas.

Kaip rašo „Live Science“, virškinimo sistemos ir smegenų jungtis labiausiai žinoma dėl savo vaidmens kontroliuojant suvalgomo maisto kiekį. Kai pasisotiname, skrandis siunčia signalą smegenims.

Virškinimo sistemos ir smegenų jungtis labiausiai žinoma dėl savo vaidmens kontroliuojant suvalgomo maisto kiekį.

Tačiau naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Communications“, atskleidė, kad virškinimo sistemos ir smegenų jungtis taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant prisiminimus apie vietas ir objektus mūsų aplinkoje.

Per klajoklinį nervą

„Nors eksperimentai buvo atliekami su žiurkėmis, rezultatai gali būti reikšmingi ir žmonėms“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius dr. Scottas Kanoskis iš Pietų Kalifornijos universiteto JAV.

Virškinimo sistema ir smegenys daugiausia bendrauja per klajoklinį nervą, ilgiausią nervą organizme. Per eksperimentus mokslininkai norėjo išsiaiškinti, kas nutiktų žiurkėms, jei šis nervas būtų užblokuotas taip, kad nebegalėtų perduoti signalų iš virškinimo sistemos į smegenis.

Kadangi virškinimo sistemos ir smegenų jungtis paprastai yra aktyvi tik valgant, mokslininkai manė, kad ši funkcija gali padėti žiurkėms prisiminti, kur būta gero maisto jų aplinkoje. Pasak dr. S. Kanoskio, gyvūnams turėtų būti svarbu „prisiminti, kur jie galėtų vėl rasti maisto“.

Tyrėjų komanda parinko keletą užduočių, kurios skatino žiurkes surasti ir prisiminti vietas ar objektus aplinkinėje erdvėje. Pavyzdžiui, per vieną eksperimentą buvo įjungta ryški ir gana erzinanti šviesa, kad priverstų žiurkes ieškoti vietos, kur galėtų pasislėpti. Jei klajoklinis nervas buvo nepažeistas, žiurkės galėjo prisiminti, kur yra tokia vieta, aptikta dar anksčiau, ir ten skubėjo slėptis.

Tačiau jei skrandžio ir smegenų jungtis buvo pažeista, žiurkės negalėjo prisiminti, kur yra slėptuvė, nors ir buvo toje vietoje anksčiau. Panašiai ir dėl daiktų, kurių vietą iš anksčiau žiurkės žinojo, tačiau surasti negalėjo, nes užblokuotas klajoklinis nervas neperdavė signalų.

Formuojant vietos prisiminimus

Ištyrus žiurkių, kurių klajoklinis nervas pažeistas, smegenis, buvo nustatyta, kad sumažėjo hipokampas, smegenų sritis, susijusi su tam tikros rūšies atmintimi. Hipokampas taip pat padeda gyvūnui išsiaiškinti savo padėtį erdvėje bei kitų žiurkių ir objektų padėtį. Konkrečiau kalbant, žiurkių hipokampe sumažėjo baltymų, kurie atsakingi už naujų neuronų ir jungčių tarp neuronų atsiradimą. Šie baltymai taip pat atlieka svarbų vaidmenį formuojant prisiminimus.

Tačiau atrodo, kad tyrimo išvados tinka tik prisiminimams, susijusiems su objektų ir vietų išsidėstymu išoriniame pasaulyje. Kaip paaiškino dr. S. Kanoskis, klajoklinis nervas svarbus prisiminimams, kur būtent objektas matytas, o ne apskritai, ar jis buvo anksčiau matytas.

„Jei tyrimo išvados pasitvirtins ir žmonėms, atradimas gali turėti reikšmingų padarinių, – sakė Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkas. – Daug medicinos procedūrų nukreipta į klajoklinį nervą. Pavyzdžiui, JAV maisto ir vaistų administracijos patvirtintas gydymas dėl svorio, vadinamas vBLoc. Jei išvados tikrai pasitvirtins žmonėms, tai gali reikšti, kad tokia intervencija gali pakenkti asmens atminčiai.“

Kita vertus, ši klajoklinio nervo sąsaja galėtų būti panaudota atminties funkcijai gerinti. Stiprinant sąsają, gerėtų ir atmintis, tačiau tai, kaip pabrėžė dr. S. Kanoskis, dar turėtų būti patvirtinta atliekant mokslinius tyrimus.

Tačiau jei tokia galimybė būtų patvirtinta, atsirastų vilties padėti žmonėms, sergantiems Alzheimerio ir kitomis panašiomis ligomis. Nors ir ne tiesiogine terapija, tačiau žinant, kaip atminties funkcija reguliuojama, būtų galima ieškoti naujų gydymo būdų.