Skaitmeninė detoksikacija – visuotinis poreikis?
So­cia­li­niai tink­lai ga­li taip pa­veik­ti mū­sų psi­chi­nį ir emo­ci­nį iš­si­vys­ty­mą, kad el­ge­sys ir įpro­čiai su­pa­na­šės su tri­me­čių, to­kią iš­va­dą pri­ėjo ži­no­ma Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ne­uro­lo­gė ba­ro­nie­nė Su­san Green­field, gar­sė­jan­ti skep­tiš­ku po­žiū­riu į šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gi­jų įta­ką vai­kams, ra­šo­ma dien­raš­ty­je „The Dai­ly Te­leg­raph“.

Buvusi Didžiosios Britanijos karališkojo instituto (angl. „Royal Institution of Great Britain“) vadovė sakė, kad socialiniai tinklai ir vaizdo žaidimai trukdo vaikų sugebėjimui mąstyti ir vienam su kitu komunikuoti, nes jie nuolat ieško, kas atitrauktų dėmesį. „Žmonės pasidarys kaip trimečiai: emocionalūs, be socialinių įgūdžių, su silpnu identitetu ir galintys tik trumpam susikoncentruoti“, – sakė mokslininkė, atliekanti tyrimus Oksfordo universitete.

Jie nustatė, kad studentai mieliau sutiktų gauti lengvą elektros šoką nei dešimčiai minučių likti vieni, be jokių pramogų.

Savo teiginius ji pagrindė 2014 metų studija, kurią atliko Virdžinijos ir Harvardo universiteto psichologai. Jie nustatė, kad studentai mieliau sutiktų gauti lengvą elektros šoką nei dešimčiai minučių likti vieni, be jokių pramogų. S.Greenfield sakė, kad tyrimas rodo, kad žmonėms reikia „nuolatinės stimuliacijos kiekvieną akimirką“. Tai reiškia, jog jie nebegali sutelkti minčių. Tai gali būti ypač žalinga vaikams, todėl S.Greenfield siūlo tėvams skatinti tokią veiklą kaip sodininkystė, sportas ir skaitymas, kad tik liktų mažiau laiko prie ekranų, o vaizduotė būtų skatinama.

Skaitmeninės detoksikacijos ekspertė ir knygos „Nustokite spoksoję į ekranus“ („Stop Staring at Screens“) autorė Tanya Goodin taip pat teigia, kad mažiau naudojant skaitmeninius prietaisus galima tikėtis reikšmingos naudos vaikams.

„Visiškai sutinku su S.Greenfield, – dienraščiui „The Independent“ sakė T.Goodin. – Kalifornijos universiteto studija parodė, kad tie vaikai, kurie savaitę nenaudojo jokių skaitmeninių prietaisų, sugebėjo geriau suprasti neverbalinę komunikaciją nei ta grupė, kuri toliau leido laiką prie ekranų. Kai pagalvoji apie tai, kaip svarbu mokėti skaityti kūno kalbą gyvenime, darbe, mokykloje ir santykiuose, pradeda skambėti perspėjimo signalai, kokia ilgalaikė per didelio ekranų naudojimo įtaka.“ Naujieji S.Greenfield komentarai pasirodė praėjus ketveriems metams nuo jos knygos „Psichikos pokyčiai“ („Mind Change“) pasirodymo. Knygoje ji teigė, kad skaitmeninės technologijos pažanga perprogramuoja vaikų smegenis. Mokslininkė tikino, kad vaikai, kurie naudojasi socialiniais tinklais ir žaidžia planšetiniais kompiuteriais, turi didesnę ti-kimybę susirgti depresija, mažiau pasi-tiki savimi, be to, gali tapti narciziški.

Panašų susirūpinimą neseniai išreiškė ir grupė vaikų gerovės ekspertų Jungtinėse Valstijose, kurie sausį parašė laišką Markui Zuckerbergui ir paragino „Facebook“ įkūrėją atsisakyti paslaugos „Messenger Kids“ – komunikacinės programėlės, skirtos būtent vaikams. Jie programėlę pavadino „kenksminga“ ir „neatsakinga“, taip pat citavo mokslines studijas, kuriose prasta vaikų ir paauglių psichinė būklė siejama su socialinių tinklų naudojimu.