Šildymo sezonas džiovina organizmą
Per šil­dy­mo se­zo­ną, ku­ris Lie­tu­vo­je trun­ka il­giau nei pus­me­tį, mū­sų or­ga­niz­mas la­bai iš­džiūs­ta. Ka­dan­gi vai­kai kur kas jau­tres­ni, jie ken­čia la­biau­siai. Pa­ta­ria kū­di­kių prie­žiū­ros spe­cia­lis­tė Gied­rė Ve­lič­kie­nė.

Keli svarbūs skaičiai

Daugelyje naujų būstų jau galima patiems reguliuoti kambario temperatūrą. Lietuvos higienos norma „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ rekomenduoja:

* Svetainėje, miegamajame, koridoriuje, virtuvėje, valgomajame, laisvalaikio kambaryje, tualete turėtų būti 18–22 laipsnių Celsijaus temperatūra; drabužinėje, sandėliuke – 18–20 laipsnių, vonios kambaryje 20–23 laipsnių šilumos.

Kai bute per šilta, džiūsta gleivinė, oda, padidėja rizika susirgti ūminėmis bei alerginėmis kvėpavimo organų ligomis.

Ši temperatūra rekomenduojama, kai santykinė oro drėgmė – 30–75 procentai. Santykinę oro drėgmę matuojantį prietaisiuką reikia laikyti patalpos viduryje, 1,1 m aukštyje nuo grindų. Nepatariama drėgmę matuojantį prietaisą kabinti ant sienos – geriau, kai jis yra „mobilus“. Tinkamos sąlygos vaikams ir suaugusiesiems, kai gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė svyruoja nuo 40 iki 60 procentų.

Kas vyksta, kai kūnas džiūsta

Kai bute per šilta, džiūsta gleivinė, oda, padidėja jų pažeidžiamumas ir rizika susirgti ūminėmis bei alerginėmis kvėpavimo organų ligomis. Išdžiūvusi nosies gleivinė nebegali atlikti savo funkcijos – praranda gebėjimą surinkti oro teršalus, ligų sukėlėjus, dulkes, kitus svetimkūnius. Tada jie lengviau įsiskverbia į organizmą, be to, pakinta kvapų ir skonio suvokimas. Blogas gyvenamųjų patalpų mikroklimatas neretai sudaro palankias sąlygas alerginei slogai.

Kai sausas oras nuolat veikia odą, jos apsauginė hidrolipidinė plėvelė plonėja, silpnėja, pablogėja jos medžiagų apykaita. Oda tampa jautri, šerpetoja, rausta. Ypač jautri aplinkos temperatūros ir drėgmės svyravimams yra į alergiją linkusi oda. Išdžiūvusi oda irgi nebeatlieka savo apsauginės funkcijos, tampa nebeatspari ant jos gyvenantiems mikrobams, dėl to gali atsirasti net pūlinukų.

Ypač jautrūs – kūdikiai

Kai kalbama apie kūdikius ir buitinius prietaisus, tėvai pirmiausia mini šildytuvą, nes jei vaikutis gimė žiemą, regis, jam visada bus per šalta. O iš tikrųjų verčiau įsigyti ne šildytuvą, o drėkintuvą. Kai kūdikiams išdžiūsta nosies gleivinė, jie labai kenčia, mat nosytės landos labai siauros, kvėpuojant girdėti švogždimas, lyg vaikutis sirgtų sloga. Džiovina ne tik sausas, bet ir per šiltas oras, kai tėvai prikaitina kambarius iki 25 laipsnių.

Per šildymo sezoną oro drėgnumas patalpose gali siekti vos 20 proc. – tik trečdalį žmogui reikalingos drėgmės! Tad vaikas, būdamas namuose, jaučiasi taip, lyg laiką leistų dykumoje.

Keletas patarimų

* Nosį reikėtų 4–5 kartus per parą drėkinti specialiais purškalais, patepti specialiai tam skirtais tepaliukais. Kai džiūsta nosies gleivinė, nosį pradeda „kutenti“, niežėti, jaučiamas peršėjimas ir net nestiprus skausmas, ypač tada, kai vaikas pradeda intensyviau kvėpuoti žaisdamas judrius žaidimus. Tuomet vaikai (ir ne tik jie) nosį pradeda trinti, krapštyti. Dėl to nosyje susidaro skausmingų šašelių, kuriuos nudraskius, gleivinė kraujuoja.

* Akis galima drėkinti dirbtinėmis ašaromis arba geliais. Šias priemones irgi patariama vartoti 4–5 kartus per dieną, o jeigu reikia, ir naktį, tik bėda, kad vaikai tokių manipuliacijų labai nemėgsta.

* Traiškanojančias vaikų akytes galite plauti izotoniniu jūros vandens tirpalu, skirtu nosies plovimui.

* Namuose galima naudoti purškiamą vandens rūką, kuris šiaip skirtas atgaivinti odai per vasaros karščius.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“