Seimas nesikiš į vaistinių rinką
Sei­mas nu­ta­rė ne­si­kiš­ti į vais­ti­nių rin­ką – įsta­ty­mu ne­bus nu­sta­ty­ta, kiek to pa­ties tink­lo vais­ti­nių ga­li veik­ti mies­tuo­se.

Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstyti Povilo Urbšio siūlymo miestuose leisti veikti tik iki penkių to paties tinklo vaistinių.

Už tai Farmacijos įstatymo pataisos svarstymą balsavo 12, prieš – 21, o susilaikė 74 parlamentarai.

„Šimtai ar net tūkstančiai vaistininių netektų darbo“, – prognozavo konservatorius Mykolas Majauskas, o „valstietis“ Raimundas Martinėlis patikino, kad dideli vaistinių tinklai draudimą apeis, išskaidydami savo verslą.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė pataisą pavadino „sveikintina idėja“, bet pavėluota mažiausiai 10 metų.

Pagal P. Urbšio pataisą, nuo 2022 metų būtų ribojamas tos pačios įmonės vaistinių skaičius miestuose, tuo metu kaime jų riboti jis nesiūlė.

Parlamentaro žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra 1303 vaistinės, iš jų 1064 priklauso tinklams.

„Nemuno vaistinė“ turi 295 vaistines (22,6 proc. visų vaistinių), „Eurovaistinė“ – 285 (21,9 proc.), „Gintarinė vaistinė“ – 230 (17,7 proc.), „Norfos vaistinė“ – 96 (7,4 proc.), „Benu“ – 83 (6,4 proc.).

P. Urbšio duomenimis, tinklams nepriklausančių vaistinių mažėja: 2016 metų pabaigoje jos sudarė 18,3 proc. visų vaistinių, 2008 metų pabaigoje – 55 proc., 2010 metų gruodį – 40 procentų.