Rūta Nutautienė: „Norint mesti rūkyti, reikia ir socialinės paramos“
Pul­mu­no­lo­gė Rū­ta Nu­tau­tie­nė, Res­pub­li­ki­nės Kau­no li­go­ni­nės Te­ra­pi­jos kli­ni­kos Vi­daus li­gų sky­riaus ve­dė­ja, tvir­ti­na, kad po ke­le­rių me­tų lė­ti­nė obs­truk­ci­nė plau­čių li­ga (LOPL) taps tre­čia pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­ti­mi pa­sau­ly­je. 

Ši liga yra ir viena pagrindinių Lietuvos sveikatos problemų. Vienas jos rizikos veiksnių – rūkymas. Gydytoją neramina, jog vis dažniau šia liga suserga jaunesnio amžiaus žmonės.

– Į kokių ligų gydymą šiuo metu sutelktas šalies pulmonologų dėmesys?

– Lietuvoje dažniausios pulmonologinės ligos yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga, tuberkuliozė, plaučių vėžys (tarp suaugusiųjų) ir astma. Dar viena šiandien pulmonologų akcentuojama problema – miego apnėjos sukeliami kvėpavimo sutrikimai, jos neigiamas poveikis širdies ir kraujagyslių, cerebrovaskulinei sistemai.

– Dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos kasmet pasaulyje miršta apie trys milijonai žmonių. Kokia šios ligos situacija Lietuvoje?

– Lėtinė obstrukcinė plaučių liga tebėra viena pagrindinių Lietuvos sveikatos problemų. Dėl jos ir toliau daugėja neįgalumo ir mirties atvejų, didėja gydymo išlaidos. Taip pat nerimą kelią ir tai, jog LOPL vis dažniau suserga jaunesnio amžiaus žmonės. Manoma, kad šiuo metu užimanti ketvirtąją vietą, po dvejų metų LOPL taps trečia pagal dažnumą mirties priežastimi pasaulyje.

– Kaip žinia, tabako rūkymas sukelia daugelį ligų. Koks jūsų požiūris į rūkančiuosius? Kaip manote, kodėl žmonės, žinodami apie cigarečių ir tabako žalą sveikatai, vis tiek rūko? Ar taikomos profilaktikos priemonės, pavyzdžiui, draudimai rūkyti viešose vietose, nerūkymo zonos yra efektyvios?

– Dėl rūkymo Lietuva kasmet netenka kelių tūkstančių gyvybių ir patiria milijonus litų nuostolių. Cigaretėse esančiame tabake yra apie keturi tūkstančiai cheminių medžiagų, iš jų keturiasdešimt gerai žinomų, kurios gali sukelti vėžį. Svarbiausios rūkant susidariusios dujos yra: anglies monoksidas ir dioksidas, azoto oksidai, amoniakas, vandenilio cianidas, o dalelės – nikotinas, vanduo, dervos. Dėl toksinio tabako poveikio rūkymas sukelia įvairias ligas ir sveikatos sutrikimus: lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, plaučių vėžį, blogesnę astmos kontrolę, daugumą patologinių respiratorinių simptomų, tokių kaip kosulys, skrepliavimas, dusulys, dispnėja.

Rūkymas jau prieš kelis dešimtmečius pripažintas narkomanijos rūšimi, o cigaretėse esantis nikotinas – narkotine medžiaga, prie jos lengva priprasti. Rūkaliai pajunta pasitenkinimo jausmą, nes nikotinas skatina dopamino, atsakingo už malonumo jausmą, gamybą. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje tabako rūkymas klasifikuojamas šifru F-17 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo). Tyrimai parodė, kad priklausomybė nuo tabako yra stipresnė nei priklausomybė nuo alkoholio. Nikotinas turi stimuliuojamąjį ir raminamąjį efektą, todėl rūkyti yra greitai įprantama, o atsisakyti šio įpročio sudėtinga.

Norint mesti rūkyti, reikia stiprios motyvacijos ir socialinės paramos, kaip emocinio atpildo už dideles pastangas. Dažniausiai rūkantieji žino apie šio žalingo įpročio žalą jų sveikatai, dauguma jų netgi nori mesti rūkyti, tačiau jie galvoja, kad po ilgo rūkymo pakenkimai sveikatai yra negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Taip, rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo nauda sveikatai yra pastebimesnė.

Rūkymo problemą reikia spręsti pasitelkus įvairiapusį švietimą, informaciją, netgi reklaminio pobūdžio priemones. Neužtenka uždrausti reklamuoti tabako turinčias priemones ar patį rūkymo procesą, bet reikia ir aktyviai propaguoti sveiką gyvenseną. Įprasta, kad sveikatos stiprinimo programose didžiausias dėmesys skiriamas rūkymo prevencijai.

– Lietuvos pulmonologų veiklos vizija – kokia ji?

– Lietuvos pulmonologija užima vis stipresnes pozicijas tarp kitų nuolat modernėjančių, pasaulinę pažangą sėkmingai kasdieninėje praktikoje taikančių medicinos sričių. Ši disciplina nuolatos keičiasi. Šiandien specialistams yra didelės galimybės bendradarbiauti, todėl pulmonologijos medicinos srities veikla, kartu ir pasiekimai, išties yra pakankamai ženklūs bei reikšmingi.

Šiai sričiai atstovaujantys specialistai dirba naujoviškai, efektyviai, intensyviai bendradarbiauja su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių. Todėl kiekvieno pulmonologo ateities vizijoje turėtų būti jo specialybės kompetencijos stiprinimas.

– Kuo ši medicinos sritis patraukė jus?

– Pulmonologijos pasirinkimas mano profesiniame kelyje gana atsitiktinis, tačiau tikrai sėkmingas. Žinodama ir pažindama kitų medicinos sričių privalumus bei trūkumus, galiu dar kartą sau patvirtinti, jog jei reikėtų spręsti iš naujo, rinkčiausi tik šią specializaciją. Galbūt dėl to, kad kvėpavimo sistema apima visą žmogaus organizmo darbą, taigi, nori nenori turi išmanyti tokias sritis, kaip kardiologija, neurologija ir kt. Šios gretimos sritys verčia mane domėtis ir suvokti ne tik kvėpavimo sistemą, bet ir tos sistemos veiklos sutrikimo įtaką, padarinius visiems kitiems organams.

– Sakykite ko jūs, kaip gydytoja specialistė, norėtumėte iš sveikatos apsaugos sistemos politiką formuojančių žmonių?

– Norėčiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija priimdama įstatymus ar darydama reformas, nepamirštų eilinių paprastų gydytojų ir atsižvelgtų į jų norus.

– O svajonę turite?

– Atsakymą į šį klausimą geriausiai žino mano vaikai. Kai jų to paklausiau, jie vienbalsiai atsakė, kad didžiausia mano svajonė yra daugiau laiko skirti šeimai.