Rezidentūra užsienyje = emigracija?
Kuo­met me­di­ci­nos stu­den­tai įpu­sė­ja stu­di­jas, dau­gu­mos jų gal­vo­je ima kir­bė­ti klau­si­mas: kur ge­riau at­lik­ti re­zi­den­tū­rą – Lie­tu­vo­je ar sve­čio­je ša­ly­je? Stu­den­to iš­vy­ki­mas į už­sie­nį at­lik­ti re­zi­den­tū­ros, dar ne­reiš­kia, kad jis ne­beg­rįš į Lie­tu­vą. Ta­čiau, kiek to­kių grįž­ta, pa­sak Jau­nų­jų gy­dy­to­jų aso­cia­ci­jos val­dy­bos na­rio gy­dy­to­jo ne­uro­chi­rur­go Ka­ro­lio Ba­rei­kio, aps­kai­čiuo­ti ne­įma­no­ma.

Apie išvykstančiuosius tikslių duomenų nėra

Kiek jų kasmet rezidentūrą išvyksta studijuoti į užsienio šalis, tikslių duomenų jis negali nurodyti.

Pasak LSMU Podiplominių studijų centro dekano Juozo Kupčinsko, po vientisųjų medicinos magistro studijų apie 10–15 proc. studentų nestoja į medicinos rezidentūros studijas Lietuvoje. Tačiau, kiek jų kasmet rezidentūrą išvyksta studijuoti į užsienio šalis, tikslių duomenų jis negali nurodyti. Tie, kurie pasiryžta išvykti, kaip pagrindinę priežastį įvardija algų skirtumą. Dalis studentų, neįstoję į norimą valstybės finansuojamą rezidentūros studijų programą Lietuvoje, renkasi analogišką specialybę Vakarų šalyse.

„Lietuvoje medicinos studijas baigusieji dalį rezidentūros ciklų važiuoja atlikti į užsienio šalis, tokių yra apie 20 procentų. Tiek pat yra ir tų, kurie baigę mediciną nusprendžia visam rezidentūros laikotarpiui išvykti į kitą šalį“, – teigia VU MF Podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius ir priduria, kad dažniausiai studentai nurodo finansines išvykimo priežastis, motyvacijos trūkumą, arba jiems tiesiog nepavyksta įstoti į tas specialybes, į kurias nori, ir tada bando laimę užsienyje.

L.S. skaičius 20

– apie tiek VU mediciną baigusiųjų nusprendžia visam rezidentūros laikotarpiui išvykti į kitą šalį.

Asociacija atliko apklausą

Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos nario gydytojo neurochirurgo Karolio Bareikio, nė viena Europos šalis neturi duomenų apie studentų emigraciją, ir tai yra nemaža problema. Suprasdami ją, JGA kartu su LSMU pernai atliko buvusių šeštakursių ir tuometinių penktakursių medicinos studentų apklausą. Joje dalyvavo 440 respondentų. „Preliminariais duomenimis, iš visų apklaustųjų trečdalis yra atlikę tam tikrus tikslinius veiksmus, kad išvažiuotų į užsienį, pavyzdžiui, mokosi kalbą, verčia atitinkamus dokumentus“, – sako K.Bareikis. Duomenys taip pat rodo, jog trečdalis karjerą planuoja Lietuvoje ir trečdalis dar nėra apsisprendę.

Šioji apklausa į respondentų atsakymų priežastis nesiorientavo, bet, pasak JGA valdybos nario, prieš dvejus metus jie bičiuliams (50–60 respondentų), kurie jau yra emigravę, uždavė vieną klausimą: „Kodėl išvykote medicinos praktikos tęsti į užsienį?“ Atsakymuose vyravo dvi pagrindinės priežastys – atlyginimas ir blogas emocinis klimatas. Pastarasis, beje, netgi rimtesnė priežastis nei užmokestis. Emocinį klimatą sudaro viskas, kas daro įtaką studento savijautai.

Lietuvoje medicinos studijas baigusieji dalį rezidentūros ciklų važiuoja atlikti į užsienio šalis, tokių yra apie 20 procentų.

Po rezidentūros lieka padirbėti svetur

Studento išvykimas į užsienį atlikti rezidentūros dar nereiškia, kad jis nebegrįš į Lietuvą. Tačiau kiek tokių grįžta, pasak K.Bareikio, apskaičiuoti neįmanoma. Pats JGA valdybos narys teigė nepažįstantis nė vieno, kuris po rezidentūros iškart vyktų į tėvynę. Rezidentai dažniausiai kiek nors laiko padirba svečioje šalyje, ir tik tada jau mąsto apie kelionę namo. Gydytojas neurochirurgas pasirinkimo išvykti nevertina neigiamai, nors pripažino jaučiantis apmaudą: „Kai žmogus pasako, kad išvyksta, suprantame, jog jį prarandame. Bet yra ir kitas momentas. Gydytojus, kurie tvirtina, kad išvažiuoja, nes nori įgauti geresnį išsilavinimą, kitokios patirties ir ją parvežti į Lietuvą, skatiname ir sveikiname.“

VU rezidentų tarybos pirmininkė, gydytoja rezidentė Urtė Builytė baigusiojo medicinos studijas pasirinkimą išvykti vertina pakankamai teigiamai, nors teigė, kad tiek jai, tiek kitiems būsimiems ar esamiems medikams apie tai kalbėti sunku, kadangi tenka palikti šeimą ir draugus. „Jaunieji gydytojai jaučiasi tarsi išstumti iš gimtinės. Esi kompetentingas, išsilavinęs, nebijantis darbo, tačiau sąlygų oriai gyventi namuose nelabai yra“, – tvirtino Urtė.

Pasak jos, dažnai sakoma, kad išvažiuojantys paprasčiausiai tingėjo ar per mažai dirbo Lietuvoje, bet gydytojos rezidentės tvirtinimu, tai yra visiška netiesa, nes, kad priimtų sprendimą išvykti, gydytojai turėjo dirbti dvigubai daugiau. O emigracijoje darbo laiką jie išnaudoja gerokai efektyviau: svečioje šalyje nereikia dirbti trijuose darbuose, bet galima gilinti profesines žinias. Emigracija, pasak gydytojos rezidentės, nepaisant visų nuogąstavimų, gali duoti ir gerų vaisių. „Tik pradėję mąstyti bei elgtis laisvai, pamatę vakarietiškos darbo kultūros požiūrį į pacientų saugumą, galime tikėtis pokyčių ir Lietuvoje“, – įsitikinusi Urtė.

Patirtis

Rezidentė Aira Beniušytė:

Apie emigraciją pradėjau galvoti ketvirtame kurse.

– Medicinos studijas tęsiu Jungtinėje Karalystėje. Mano pasirinkta programa trunka dvejus metus, per juos dirbu šešiuose skyriuose: geriatrijos, skubiosios medicinos, kardiologijos, radiologijos, bendrosios chirurgijos, insulto.

Apie emigraciją pradėjau galvoti ketvirtame kurse. Tuo metu ėmiau daugiau laiko praleisti ligoninėse ir pamačiau, jog gydytojai dirba keliuose darbuose, ne visada turi laiko ar noro mus, rezidentus, mokyti. Tada nusprendžiau išvykti į „Erasmus“ mainus Suomijoje. Būtent mainai ir privertė galutinai apsispręsti rezidentūrą atlikti ne Lietuvoje.

Iš pradžių svarsčiau ar sugebėsiu, vis dėlto išvykti teko vienai, be šeimos, draugų. Bet metai Suomijoje leido suprasti, kad galiu viską, todėl nebijojau išvykti ir į JK. Tad neapsisprendusiems studentams, jeigu tik nebijo išbandymų ir nori įgauti patirties, rekomenduoju išvykti.

Kai manęs klausia, ar grįšiu, visada atsakau – žinoma. Nors gali atrodyti, kad nesu patriotė, nes išvykau dabar, tačiau, jei situacija bent kiek pagerėtų Lietuvoje, manau, kad tikrai norėčiau grįžti.