Puikybė. Kokie jos požymiai?
Vie­nas iš klas­tin­giau­sių pui­ky­bės po­žy­mių – ne­pri­pa­ži­ni­mas jos eg­zis­ta­vi­mo sa­vy­je. Pa­si­tai­ko, kad Žmo­gus, par­aga­vęs pir­mų­jų as­me­ny­bi­nio au­gi­mo vai­sių, pra­de­da kal­bė­ti ap­lin­ki­niams, kad jis ne­tu­ri jo­kių bė­dų su ego ar­ba pra­de­da de­mons­truo­ti, kiek pa­stan­gų jis ski­ria tam, kad jį įveik­tų. Tai – tik tuš­čios pui­ky­bės apraiška…

1. Nejaučiate dėkingumo tiems, kurie padėjo Jums kažkuriuo gyvenimo etapu patarimu, veiksmu, energija ir panašiai. „Pamiršimas“ to, kas buvo svarbu aną akimirką. Iliuzija, kad visko pasiekėte savo jėgomis.

2. Jūsų pasaulėžiūra – teorinė. Neturite praktinių įgūdžių ir išgyventos patirties. Tai rodo, kad jūs neturite jokios įtakos savo ego.

3. Nėra atsakomybės. Atsakomybė reiškia: visi jūsų žodžiai tiesiogine prasme turi būti išgyventi Jūsų pačių. Atsakomybė prieš kitus žmones už savo mintis, žodžius ir poelgius reiškia, kad jūs išgyvenote ir išbandėte tai, kas šiuo momentu yra pats tinkamiausias būdas būtent Jums. Jūs galite tai rekomenduoti kitiems, bet turite įspėti, kad ši priemonė – ne panacėja.

4. Norite prieštarauti, įrodinėjate savo teisumą. Garsius ginčus, siekį įtikinti kitus Jūs prilyginate išgyvenimui. Tai požymis, kad Jumyse daug mentalinių blokų – mirusių įsitikinimų ir dogmų.

Jeigu Jūs pasikeisite, pakeisite ir pasaulį. Jeigu Jūs pakeisite savo mąstymo būdą, pasikeis ir Jūsų suvokimas bei poelgiai. Ir taip Jūs pakeisite supantį pasaulį. Ne tik todėl, kad dabar Jūs žiūrėsite į pasaulį per naujų minčių ir emocijų prizmę, bet ir todėl, kad vidiniai pokyčiai leis Jums daryti tai, ko niekada nedarėte ir neplanavote daryti.

5. Nepriimate naujo. Pokyčių baimė prieš seno mirtį ir naujo gimimą. Prisitaikymas prie situacijos „visko užtenka ir nereikia jokių pokyčių“, baimė pasiklysti transformacijų sukūryje – dažnai sutinkamas puikybės požymis.

6. Smerkiate kitų nuomonę, metodus, gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą. Jūsų ego įnirtingai stengiasi įtikinti Jus, kad kiti gyvena neteisingai, klysta ir negali išmokyti nieko naudingo.

7. Koncentruojatės į kiekybę, o ne kokybę. Tai – ego spąstai. Tuščiai eikvojate energiją neturėdami aiškaus tikslo arba Jūsų tikslas sąlyginis, nuolat besikeičiantis. Pastangas išbarstote daugybėje projektų, norite aprėpti kuo daugiau – tai dvasinis godumas, vienas iš puikybės požymių.

8. Tikite, kad informacija – ne visiems, tik išrinktiesiems. Nauji sudėtingi terminai, paprastų dalykų pavertimas sudėtingais, noras atrodyti įspūdingai – visa tai nevaldomo ego požymiai.

9. Koncentracija į atlygį. Jums svarbiausia, kad už Jūsų pastangas būtų atlyginta. Pirminė dvasinio augimo sąlyga – nesavanaudiškumas. Kai Jūs išmoksite būti nesavanaudiškais, už Jūsų pastangas bus atlyginta, ir čia nėra jokio paradokso. Mokama tiems, kurie duoda iš Širdies. Kitaip galite suirzti, kai jūsų paprašo nemokamos pagalbos.

10. Atiduodate iš trūkumo, o ne iš gausos. Kartais žmogus svarsto apie tai, kaip kiti turėtų uždirbti pinigus, neturėdamas materialinio pagrindo po savo kojomis. Arba užsiima labdara, pats nesistengdamas gyventi gausoje dėl tingėjimo ar netikėjimo. Visa tai yra dvasinė veidmainystė – vienas iš puikybės požymių. Jeigu jūs patys nežinote, nemokate, negalite – nesiūlykite kitiems, o pasistenkite išmokti, galėti, sugebėti, pasiekti. Ir tuomet iš gausos dalinkitės su kitais – informacija, pinigais ar meilės energija.

Vietoje to, kad sąžiningai peržiūrėtumėm ir priimtumėm savo gyvenimą, mes ieškome sau pasiteisinimų, nukreipdami dėmesį į aplinkinių netobulumą. Kur gi apgaulė? Pirma, prie ko čia aplinkiniai? Tiesa visada liečia mus, o ne aplinkinius. Ankstoka teisti aplinkinius – pirmiausiai pamatykite rąstus savo smegenyse. Antra, kaip Jūs nusprendėte, kad esate sąžiningas žmogus? Tai didžiulė saviaupgaulė. Net jeigu Jūs ir stengėtės visą gyvenimą būti sąžiningu, nemaitinkite šios iliuzijos dabar – Jūs apgaudinėjate save ir žaidžiate pavojingą žaidimą.

11. Jaučiatės mokytoju, pažįstančiu žmones. Ketvirtame sąmoningumo lygmenyje kiekvienas gauna dovaną – žinoti, numatyti ego poelgius. Psichologinių žinių turėjimas dar nereiškia, kad Jūs pasiekėte išminties aukštumas. Pojūtis, kad „viską žinote apie žmones“ suteikia „mokytojui“ pasitenkinimą, nes atsiranda „visko žinojimo“ iliuzija. Iš tikrųjų, šią iliuziją gimdo nežinomybės baimė, paslėpta po psichologine „žmogaus žinojimo“ kauke. Tokiam žmogui žodis „nežinau“ – baisus reikalas. Sakykite: kaip Jūs galite pažinti žmogų? Jūs pažinojote jį vakar? Bet šiandien iš ryto jis pabudo su naujomis mintimis, naujais jausmais. Jis praturtino save žiniomis, patirtimi. Jam nutiko įvairios situacijos, susitikimai ir t.t. Tad kuo remiantis Jūs nusprendėte, kad „žinote“ žmogų? Praeities patirtimi? Ar tuo, kad Jums keletą kartų pavyko atspėti jo poelgius? Tai – viena iš didžiausių dvasinės puikybės iliuzijų.

12. Jaučiate, kad Jums pakanka gautų žinių. Gali kilti noras skleisti gautas žinias, nesimokant nieko naujo.

13. Emocionaliai reaguojate į pamokas. Pyktis, nuoskaudos, susierzinimas ir t.t., kyla susidūrus su situacija, užkabinusia skaudamą vietą. Tie, kuriuos valdo dvasinė puikybė, stengiasi vengti pamokų ir nededa pastangų darbui su savimi.

14. Emocinė-mentalinė priklausomybė nuo pojūčio „aš reikalingas“. Žmogui, kurio sąmonę valdo dvasinė puikybė, svetimas meilės sau jausmas. Todėl jam gyvybiškai svarbu būti pripažintu ir reikalingu – tokiu būdu jis save priima per kitų atspindžius.

15. Jaučiatės išskirtinis, išrinktasis. Unikalūs yra visi, bet čia kalbama apie tai, kad žmogus jaučiasi išskirtiniu, o visi kiti – tipiniai ir vienodi. Kartais žmogus kalba apie savo mistinius gebėjimus ar apie tai, kad jis kilęs iš senos ir magiškos giminės.

16. Jaučiate dvasinį „nuovargį“. Žmogus galvoja, kad pažino ir pamatė pakankamai. Jo niekas nestebina ir neįkvėpia. Taip jis užblokuoja mentalinę, kūrybinę ir Širdies energiją.

Ilona Tamošiūnienė | drasagyventi.lt