Prokuratūros atstovas: nėra tyrimų dėl smurto prieš vaikus šuolio
Vi­suo­me­nė­je ki­lo re­zo­nan­sas dėl iš šei­mų pa­im­tų vai­kų, ta­čiau iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl ga­li­mo smur­to prieš vai­kus, pa­ly­gin­ti su per­nai, su­ma­žė­jo, tei­gia ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas Žyd­rū­nas Ra­di­šaus­kas.

Pasak Ž. Radišausko, pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl galimų nusikaltimų prieš vaikus buvo išaugę 2017 metais, kuomet įsigaliojo po sumušto vaiko mirties priimtas fizines bausmes uždraudęs įstatymas.

2018-aisiais ir užregistruotų nusikalstamų veikų, ir pradėtų ikiteisminių tyrimų sumažėjo iki 2016 metų lygio, per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį trečiadienį informavo prokuroras.

„Turimi duomenys liudija, kad užregistruotų nusikalstamų veikų, kuriose nukentėjo vaikai, šiemet panašus skaičius kaip ir 2016 metais, maždaug 1700 atvejai. O 2017 metais mes matėme šuolį, tai buvo daugiau nei 3 tūkst. nusikalstamų veikų už tą patį laikotarpį“, – po komiteto posėdžio žurnalistams teigė Ž. Radišauskas.

„Įvairiai galima spėlioti, kodėl 2017 metais buvo šuolis, puikiai prisimenat įvairius atvejus, visuomenės suaktyvėjimą, o dabartinėj situacijoj tą normalizavimąsi ir atsidūrimą į 2016 metų lygį galime tik spėti, kad įvyko dėl to, kad aktyviau į tą procesą įsitraukė Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Anot jo, per šių metų devynis mėnesius buvo pradėta daugiau kaip tūkstantis ikiteisminių tyrimų, kur nukentėjusiais pripažinti vaikai, tuo tarpu 2017 metais ikiteisminių tyrimų buvo 500 daugiau.

Generalinio prokuroro pavaduotojas pripažino, kad ikiteisminiai tyrimai su vaikais užtrunka ilgiau, jei paskiriama psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurios laukti reikia apie pusę metų.

„Jei mes turim bendrą ikiteisminio tyrimo trukmę keturis mėnesius šios kategorijos bylose, ypač kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir labai sunkius smurtinius nusikaltimus, jie užsitęsia vidutiniškai septynis mėnesius. Priežastys yra objektyvios, kadangi tokios kategorijos bylose vienas pagrindinių įrodymų yra vaiko parodymai. Norint juos patvirtinti, dažnai reikia paskirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, o jos atlikimas trunka nuo šešių iki aštuonių mėnesių, paprastai vidutiniškai riekia laukti eilėje šešis mėnesius, o jos atlikimas ir akto surašymas trunka nuo dviejų iki keturių mėnesių“, – kalbėjo Ž. Radišauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, jog vaikų paėmimo atvejai viešojoje erdvėje plačiau skambėti ėmė, nes po vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos nebelikus socialinės rizikos šeimos sąvokos „tie patys standartai pradėti taikyti visai visuomenei“.

„Tiek vaiko teisių teikiami, tiek prokuratūros skaičiai rodo, kad skaičiai, palyginti su 2017 metais, yra mažesni. Kas pasimatė nuo liepos pirmos dienos, panaikinus socialinės rizikos šeimų sampratą, kai šeimos nebeskirstomos į socialinės rizikos, tie patys standartai pradėti taikyti visai visuomenei, ir visa visuomenė pamatė, kaip užtikrinamos vaikų teisės, ir į tai reaguojama stipriai“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Jis taip pat pažymėjo, kad nuo liepos paimant vaiką iš šeimos atsiranda daugiau saugiklių – būtinas teismo leidimas, jei anksčiau vaikai galėdavo būti paimti „subjektyviu vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimu“.

„Pozityvu tai, kad įsitraukė teismas, per tris dienas sprendžia (dėl vaiko paėmimo iš šeimos – BNS). Dabar reikia daryti, kad viskas kuo labiau artėtų prie šeimai palankių sprendimų, ir turime palikti vaiką šeimoje, jei tam yra bent kokios prielaidos“, – sakė L. Kukuraitis.

Anot ministro, gruodį vyksiančiame Vaiko gerovės tarybos posėdyje bus svarstomi visuomenės atstovų ir specialistų pasiūlymai, kaip būtų galima keisti grėsmės lygių nustatymo, vaiko paėmimo iš šeimos tvarką.

Anot L. Kukuraičio, taip pat jau pradėta pirkti filmavimo įranga, kad vaiko teisių apsaugos specialistų vizitai į šeimas būtų filmuojami ir ginčo atveju būtų galima remtis įrašu.

Po rezonansą visuomenėje sukėlusių atvejų, kuomet iš šeimų paimti vaikai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje spalio pabaigoje sudaryta darbo grupė kartu su tėvų organizacijų atstovais vertinti galimoms vaikų apsaugos sistemos spragoms.

Prie Seimo buvo surengtas protesto mitingas prieš vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, įsigaliojusią nuo liepos. Protesto dalyviai su šios pertvarkos įtvirtinimu siejo nuskambėjusius vaikų paėmimo atvejus.

Naujausiais Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo liepos mėnesio iš šeimų, nustačius antrą grėsmės lygį, teismo sprendimu paimti 922 vaikai.

Iš viso vaiko teisių apsaugos specialistai per šį laikotarpį gavo 9,4 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, iš jų per 4 tūkst. nepasitvirtino.

Pirmasis grėsmės lygis, kai fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, bet vaikas lieka šeimoje, teikiant jai pagalbą, nustatytas 4,3 tūkst. atvejų.

Iš viso šiuo metu laikinoji globa šalyje nustatyta 1,8 tūkst. vaikų. Pernai laikinoje globoje esančių vaikų buvo daugiau – 2,5 tūkst., 2016 metais – 2,2 tūkst., 2015 metais – 1,8 tūkstančio.