Profesorius Saulius Vaitkus: „Serga žmogus, o ne atskiros kūno dalys“
Pro­fe­so­rius Sau­lius Vait­kus, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Au­sų, no­sies ir gerk­lės li­gų kli­ni­kos Bend­ro­jo sek­to­riaus va­do­vas, šian­dien di­džiau­sią pa­gar­bą ati­duo­da ne nau­jau­sioms tech­no­lo­gi­joms, o Žmo­gui. Ga­li­ma pri­pirk­ti daug apa­ra­tū­ros, bet jei­gu ne­bus kam su ja dirb­ti, ji – nie­kam ti­ku­si. Gy­dy­to­jo ko­le­gas iš už­sie­nio Lie­tu­vo­je ste­bi­na ne aukš­to­sios tech­no­lo­gi­jos mū­sų li­go­ni­nė­se. Jiems ne­su­vo­kia­ma, ko­dėl ša­ly­je taip nu­ver­tin­tas gy­dy­to­jo dar­bas.

– Kai prieš beveik trisdešimt metų baigėte mediciną, ar įsivaizdavote, kokiu greičiu judės technologijos, gydymo metodai?

– Technologijų raidą medicinoje galime palyginti su mobiliojo telefono atsiradimu ir vystymusi. Kas mūsų kartai buvo nauja, šiuolaikinei – tiesiog kasdienybė. Visos technologijos kuriamos tam, kad gydymas būtų kuo saugesnis pacientui ir palengvintų gydytojo darbą. Pasižiūrėjus atgal, technologijų šuolis didžiulis, tačiau ar tiek žymiai pagerėjo gydymo rezultatai – diskutuotinas klausimas.

Technologijų pagalba kiekvienu konkrečiu atveju galime pasiekti stebuklo: grąžinti klausą, kvėpavimą, uoslę, skonį, balsą, tačiau bendrai visuomenės sveikatos požiūriu nepastebiu įspūdingo šuolio. Žinoma, dabar dirbti žymiai maloniau, saugiau.

Dirbdamas integruotoje operacinėje jautiesi oriai. Aišku, svarbu, kad tos technologijos veiktų, jas būtina naudoti, o tam reikalingi specialistai.

Technologijos labai greitai keičiasi, bet svarbiausias lieka žmogus, sugebantis jas valdyti ir pritaikyti.

– Ausinukai, garsi muzika, mobilieji telefonai, rūkymas... Kaip šie veiksniai įtakoja ir kokius negrįžtamus pokyčius lemia žmonių sveikatai?

– Pirmiausia, serga žmogus, o ne atskiros kūno dalys. Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Auga neprigirdinti karta. Įvairiose šalyse skaičiuojama, jog apie 30 procentų paauglių dėl ausinukų naudojimo ir garsios muzikos klausymo turi susilpnėjusią klausą. Rūkymas ir alkoholio vartojimas lieka vieni dažniausių rizikos veiksnių burnaryklės vėžiui formuotis. Oro užterštumas lemia lėtines kvėpavimo takų ligas.

O alerginės kvėpavimo takų ligos tampa viena didžiausių šių laikų problemų. Nutukimas lemia miego apnėją, didinančią insulto, infarkto riziką. Lėtinis rinosinusitas net iki 30 procentų gali būti depresijos priežastimi.

Nieko naujo nepasakysiu: geriau investuoti į sveiką gyvenimo būdą ir taip išvengti daugumos ligų, negu vėliau jas gydyti. O valstybė turėtų investuoti į sveiką aplinką.

– Bendradarbiaujate su užsienio kolegomis. Kaip mūsų medicina atrodo jų akimis? Kas juos labiausiai stebina?

– Ne vienerius metus aktyviai bendraujame su užsienio kolegomis, organizuojame aukščiausio lygio mokymus gydytojams otorinolaringologams, neurochirurgams. Džiugu, jog Kaune jau penkerius metus organizuojamus mokymus veda žymiausi LOR, kaukolės pamato ir neurochirurgijos specialistai, o mokytis atvyksta ne tik Lietuvos bet ir užsienio kolegos.

Mūsų turimos technologijos nelabai skiriasi nuo užsienio, tad mūsų galimybės atlikti sudėtingiausias operacijas jų nestebina. Turbūt didžiausią nuostabą jiems kelia medikų atlyginimai ir tai, kaip nuvertinamas gydytojo darbas Lietuvoje.

– Už ką norėtumėte pagirti, patarti, o gal pabarti sveikatos apsaugos politikos kūrėjus?

– Kadangi nesu politikas, nei jų girti, nei barti negalėčiau. Viena ką norėčiau, kad pagaliau būtų įgyvendinta medicinos reforma ir kad medicinos finansavimas atitiktų bent jau Europos vidurkį. Juokaujama, jog pagrindinis medicinos reformos stabdis – per dažni valdžios rinkimai Lietuvoje.

– Esate LSMU Ausų, nosies, gerklės ligų rezidentūros koordinatorius. Gal žinote, koks priešnuodis galėtų sustabdyti jaunųjų medikų emigraciją?

– Atvirai sakant, mūsų specialybėje didelės jaunųjų medikų emigracijos nepastebiu. Lietuvoje otorinolaringologų skaičius mažėja, vyrauja vyresnio amžiaus gydytojai.

Galima tik didžiuotis, jog mūsų rezidentai po tokios trukmės mūsų srities rezidentūros (daugelyje šalių ji yra penkeri metai, kai kur – net septyneri, o pas mus – tik treji), gali konkuruoti ir dirbti kitose šalyse.

Kita vertus, kodėl reikėtų stabdyti emigraciją? Mūsų tikslas – ruošti europinio lygio gydytojus, o ne stabdyti emigraciją. Savo ruožtu ekonominę emigraciją sustabdyti paprasta – tereikia mokėti padorius atlyginimus.

– Opi taip pat ir kita problema – jauni medikai nenori važiuoti į mažesnių šalies miestų ir miestelių gydymo įstaigas...

– Jaunam gydytojui labai svarbi galimybė save realizuoti: išvykus į mažesnio miesto gydymo įstaigą ne degraduoti, o diegti naujas gydymo technologijas ir tobulėti. Taip pat svarbus darbdavio požiūris į jauną specialistą, kurį apsprendžia ne vien piniginė išraiška, bet ir darbo sąlygos, aplinka, skatinimas diegti naujus gydymo metodus.

Turbūt didžiausia problema – technologijų atotrūkis tarp didžiųjų centrų ir mažesnių miestų ligonių. Tačiau pastebėjau, jog jaunam gydytojui baigus rezidentūrą ir išvykus dirbti į mažesnį miestą, ten atsiranda ir technologijos, o tai labai pagerina medicinos paslaugų kokybę.

Kita problema, jog jaunimas nori likti dirbti didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o tai tiesiog fiziškai neįmanoma.

Be to, reikia nepamiršti, jog gyvenimas – ne vien darbas...

Dosjė

1989 m. – baigtas Kauno medicinos institutas.

2003 m. – apginta daktaro disertacija.

Nuo 1992 m. dirba Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje.

Nuo 2008 m. dirbo docento pareigose, 2016 m. – suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.

Nuo pat darbo pradžios aktyviai domisi rinologija ir onkologija, yra endonazalinės mikrochirurgijos pradininkas Lietuvoje. Skaito paskaitas, veda tutorinius užsiėmimus, seminarus ir praktikos darbus studentams, rezidentams, doktorantams, tobulinimosi kursų klausytojams, vadovauja studentų ir rezidentų baigiamiesiems darbams.

Nuo 2011 m. – LSMUL ANG ligų rezidentūros koordinatorius.

LSMU Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos Bendrojo sektoriaus vadovas.