Privėmimo karai
Mes vis dar ne­sup­ran­ta­me, kam rei­ka­lin­gas sku­bios pa­gal­bos sky­rius. Daž­nas tau­tie­tis žo­dį „sku­bus“ pri­ima kaip es­mi­nį, o tai, kad ten tei­kia­ma tik bū­ti­no­ji pa­gal­ba, pa­pras­čiau­siai ig­no­ruo­ja.

Eilinis budėjimas sekmadienį, o priėmimo skyrius primena eilinę dieną poliklinikoje. Ne, tai ne magnetinės bangos, ne mėnulio fazės ir pacientų, kuriems reikia būtinosios pagalbos ne daugiau, nei kitomis dienomis, tiesiog prijomniką užkiša #avdrugtamchio ir #mankažkaipneramu personos.

Atskira faunos rūšis, kuri prieš šventes ar atostogas bando „prakišti“ savo gyvenimo saulėlydį pasitinkančius tėvus ir senelius į ligoninę, kad šie netrukdytų šventės švęst, tarsi jie būtų kalti vien dėl to, jog vis dar nenumirė.

Sekmadienius labai mėgsta ir tam tikra emigrantų kategorija. Tie, kurie atvažiuoja pasitikrinti sveikatos į Lietuvą, nes nepasitiki babajais, o tiksliau, savo chiken factory žodynu nesugeba paaiškinti, ko gi atsibeldė pas gydytoją. Čia tie, kur uždirba milijonus, rašo piktus straipsnius apie tėvynę, kurie nemoka mokesčių, bet paprašius susimokėti į kasą kelis pinigus, pratrūksta plūstis, kokia šūdina Lietuva ir kad visame pasaulyje (kuris apsiriboja vienu rytų Londono rajonu šeštojoje zonoje) tokio bezpridielo nėra.

Mane liūdina, kad priėmime neproporcingai didelė masė žmonių nesuvokia arba nenori suvokti (nes taip yra patogiau), kad čia medicininė pagalba teikiama avarijose nukentėjusiems, nukritusiems iš didelio aukšto, maišelyje atsivežantiems rankas ir pirštus, durtiems, šautiems, besiraitantiems dėl inkstų ar tulžies pūslės akmenligės priepuolių, insulto, infarkto, traukulių ištiktiems, bandantiems nusižudyti ligoniams. Ir taip, man visai neįdomūs jūsų trečią savaitę trunkantys nugaros skausmai, vakarais tinstančios kojos, užkietėję viduriai, sloga, pablogėjusi klausa ir panašiai. Maximum, ką galiu pasiūlyti, Diclac į užpakalį ir iškviesti taksi, kuris jus parveš namo, ir tik tada, kai baigsiu su rimtesniais ligoniais. Man keista, kad eidami pas gydytoją jūs išsigooglinat apendicito simptomus, gydymą ir operacijos variantus, bet nesugebate išgerti ibuprofeno tabletės. Važiuojate į prijomniką dėl skaudančių sąnarių, aukšto spaudimo, cukraligės, nors būtų keista, jei šitų problemų nebūtų, nes sveriate arti 150 kilogramų. Geriau pagooglinkit mitybos planus.

SAM įsakymas leidžia apmokestinti kiekvieną, kuris kreipiasi į skubios pagalbos skyrių ne dėl būtinosios pagalbos, todėl kitą kartą vykdami pasitikrinti į priėmimą pasiimkite ne tik sumuštinių, bet ir piniginę. Iki pasimatymo!

Tekstas pirmą kartą publikuotas ČIA