Pristabdykime tempą, mokykimės gyventi „čia ir dabar“
Pra­ti­mas sa­vai­tei: „Pris­tab­dy­ki­me tem­pą, mo­ky­ki­mės gy­ven­ti „čia ir da­bar“. Vi­są die­ną sten­gia­mės kon­cen­truo­ti dė­me­sį tik į tai, ką vei­kia­me šiuo me­tu:

mėgaujamės geriamos arbatos, kavos aromatu, vandens vėsa, skanaujame maistą;

eidami jaučiame, kaip kojos liečia grindinį, jaučiame savo atpalaiduotą kūną tiek kažką veikdami, tiek poilsio metu;

ryte, budindami vaikučius, su šypsena žvelgiame į akis, klausiame, kaip miegojo, o ne primename ką vakar padarė blogai;

pasisveikindami ir bendraudami su artimaisiais kalbame tik tai kas aktualu dabar, klausome ir girdime, ką jie mums sako;

jeigu rakiname buto duris, tai ir mintimis esame čia, tada nebereikės grįžti patikrinti, ar tikrai užrakinote duris;

nekalbame ir nebemąstome apie kaimyną, kuris vakar užstatė mašiną arba ilgai triukšmavo;

kvėpuojame, judame, kalbame lengvai ir ramiai, niekur neskubame, nes esame „čia ir dabar“.

Dažnai mintyse analizuojame savo praeitį arba galvojame apie tai, ką veiksime vėliau, tačiau labai retai būname ten, kur mūsų kūnas – dabartyje. Kai žmonių klausiu, kiek kasdienio jų gyvenimo laiko ir energijos atima mintys apie praeitį, dažniausiai jie nurodo apie 60–70 proc. Įsivaizduokite, kad su likusiais 30 proc. mes turime gyventi dabartyje, t.y. rūpintis savimi, buitimi, darbo reikalais, bendrauti su šeimos nariais, o juk mintys ir planai dažnai būna nukreipti į ateitį.

Kokia gali būti dabarties gyvenimo kokybė? Lydi nuolatinis nuovargis, išsekimas, liūdesys, nesusikalbėjimai, barniai. Imkime ir įsivaizduokime, kad praeities nebėra, juk ji egzistuoja tik mintyse. Įsivaizduokime, kad mes turime teisę pamiršti nuoskaudas, kitų žmonių nesupratingumą, pamirškime kolegą, kuris savo netaktišku elgesiu vis priverčia jaustis nesmagiai, pamirškime, kad vakar kaimynai per ilgai triukšmavo, kad kažkas buvo užstatęs automobilį, mokytoja skundėsi, kad jūsų pirmokėlis skaito prasčiau negu kiti klasės vaikai, vyras vakar pamiršo, kad jūsų vestuvių metinės – visa tai jau praėjo.

Imame gyventi tik „čia ir dabar“. Viską galima daryti lengvai, ramiai, gerai nusiteikus, nes tam turime daug daugiau laiko. Gyvenimas tarsi sulėtėja, ima tekėti ramiai ir lengvai.

Tikra yra tik tai, kad šiuo metu mirksi jūsų akys, plaka širdis, einate, kvėpuojate, mėgaujatės arbata…

Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė | patikeksavimi.lt