Per sausio mėnesį užregistruoti 6 tymų atvejai: susirgo 2 vaikai ir 4 suaugusieji
Šie­met Lie­tu­vo­je už­re­gis­truo­ti še­ši ty­mų at­ve­jai, ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tras.

Dauguma susirgimų tymais (trys atvejai) registruoti Visagine, du – Vilniuje (iš kurių vienas įvežtinis iš Ukrainos) ir vienas – Kauno rajone. Keturi susirgusieji – suaugę asmenys, du – vaikai.

ULAC medikai primena, kad Europoje ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pernai per dešimt mėnesių Europoje tymais susirgo 59,5 tūkst. žmonių. Daugiausia tymų atvejų

Pagal susirgusiųjų tymais amžių, didžiausias sergamumas registruotas asmenų iki 19 metų amžiaus grupėje. Dauguma susirgusiųjų – neskiepyti.

ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruota 30 tymų atvejų, iš kurių registruoti penki įvežtiniai tymų atvejai (po vieną atvejį iš Juodkalnijos, Lenkijos, Indijos, du atvejai iš Ukrainos); dar 25 tymų atvejai registruoti Visagine, Ignalinoje, Vilniaus mieste ir rajone.

Dėl dviejų įvežtinių tymų atvejų iš Ukrainos buvo užregistruoti du tymų protrūkiai: šeiminis tymų protrūkis registruotas Vilniaus mieste, kitas – Visagino mieste, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. Tymai diagnozuoti keturiems vaikams ir 26 suaugusiems asmenims. Daugumos susirgusių asmenų skiepijimo būklė nežinoma. Didžioji dalis susirgusiųjų – hospitalizuoti.

Kas yra tymai?

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Koks sukėlėjas?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4–7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.

Koks gydymas?

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.

Kaip apsisaugoti nuo tymų?

Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. Užpernai visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų grupėje.

ULAC primena, kad vienintelė efektyvi apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos yra skiepai. Savo ir savo vaikų skiepais reikėtų pasirūpinti vykstant į užsienio šalis.

Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozių. Todėl gyventojams, nežinantiems savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti.