Per dešimtmetį padaugėjo švirkščiamus narkotikus vartojančių asmenų
Švirkš­čia­mus nar­ko­ti­kus Lie­tu­vo­je var­to­ja 10,5 tūkst. as­me­nų, pa­skel­bė Res­pub­li­ki­nis pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tras.

Naujus skaičiavimus su tarptautiniais partneriais atlikęs centras teigia, kad per dešimtmetį tokių asmenų padaugėjo.

„Lygindami su 2007 metų tyrimo duomenimis, matome, kad dabar gauti šios paslėptos asmenų grupės skaičiai yra didesni, o paslaugų – švirkštų ir adatų keitimo, mokslu pagrįsto gydymo paslaugų – prieinamumas nekito ir išliko žemas, neatitinkantis nei Pasaulio sveikatos organizacijos, nei Europos Sąjungos rekomenduojamų efektyvumo standartų. Tai reiškia, kad per pastarąjį dešimtmetį nebuvo vykdoma ne tik stebėsena, tačiau nebuvo įgyvendinamas ir tinkamas atsakas į ŽIV ir kitų infekcijų plitimo riziką“, – sako centro atstovė spaudai Morgana Danielė.

Naujas tyrimas rodo, kad Lietuvoje yra apie 7500 didelės rizikos žmonių, vartojančių opioidinius narkotikus, o maždaug 10 tūkst. 500 asmenų vartoja kvaišalus švirkščiamuoju būdu.

2007 metais, kai tyrimas atliktas pirmą kartą, nustatyta apie 5700 asmenų, vartojančių narkotikus injekciniu būdu.

Anot centro atstovės, atliekant tyrimą naudota keletas skirtingų statistinio skaičiavimo metodų, išanalizuota apie dešimt skirtingų duomenų bazių.

Specialistės teigimu, Lietuvoje švirkščiamus vartojančių skaičius – panašus kaip ir kaimyninės Latvijos ir Estijos, tačiau didesnis nei daugumoje Europos valstybių.

„Su narkotikų vartojimu susijusios žalos mažinimo paslaugos Lietuvoje šiandien pasiekia vos apie 10 proc. visų tikslinės grupės asmenų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog tam, kad atsakas į ŽIV ir kitų infekcijų plitimą bei pačiam asmeniui ir visuomenei keliamą žalą būtų efektyvus, švirkštų ir adatų keitimo paslaugomis turėtų naudotis mažiausiai 60, o gydymo farmakoterapija – mažiausiai 40 proc. švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų“, – teigia M. Danielė.

Tyrime nurodomas ir apytikris asmenų, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, pasiskirstymas Lietuvos miestuose. Didžiausia jų koncentracija išlieka Vilniuje – čia galėtų būti nuo 3000 iki beveik 6000 tokių asmenų, Klaipėdoje – iki 1700, Kaune – apie 1000, Alytuje, Druskininkuose, Telšiuose ir Visagine – maždaug po 100.

„Dažniausiai paplitimas mažesniuose miesteliuose yra proporcingai mažesnis, tačiau narkotikus švirkščiamuoju būdu vartojančių asmenų skaičių lemia ne tik populiacijos dydis, svarbūs ir kiti faktoriai – tautinių mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių populiacija, geografinė miesto padėtis, keliaujančiųjų per miestą srautai ir kt.“, – sakė M. Danielė.

Šiais metais atliktą tyrimą finansavo Europos Komisija.