Nusilpo imunitetas: ką daryti, kad vaikas nuolat nesirgtų?
At­vė­sus orams iš sa­vo pa­cien­tų ir jų ma­my­čių daž­nai gir­džiu klau­si­mą: „Kaip pa­stip­rin­ti im­uni­te­tą?“ Kas gi tas nu­sil­pęs im­uni­te­tas? Kaip jį stip­rin­ti? Dėl ko jis nu­silps­ta? Kaip su­pras­ti, kad vai­ko im­uni­te­tas yra nu­sil­pęs? – svars­to vai­kų li­gų gy­dy­to­ja, vai­kų en­do­kri­no­lo­gė Li­na Orlovskaja

Lėtinio nuovargio sindromas – ir vaikams

Dažniausiai po nusilpusio imuniteto kauke slypi lėtinio nuovargio sindromas. Kaip jį atpažinti? Šiandien gyvenimo tempas yra be galo didelis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Tai atsiliepia jų sveikatai, energijai – juk vaikai labiau neatsparūs nei suaugę žmonės, o kaip tik apie tai retai ir pagalvojame. Įpratome tikėti, kad „vaikystė nerūpestinga“. Deja, su stresu, nerimu, įtampa mažieji susiduria kasdien. Imuniteto bėdos dažniausiai prasideda pradėjus lankyti vaikų kolektyvą – lopšelį, darželį, mokyklą. Nemažai vaikų per vasarą nepailsi, nes lanko įvairius būrelius, stovyklas, leidžia dienas namie prie televizoriaus. Imunitetui, kaip ir smegenims bei visam organizmui, reikia kartkartėmis tiesiog pailsėti.

Mamos ginčijasi, sako: „Vaiko krūvis didelis, tai tiesa, bet ištisus metus jam duodu vitaminų ir ežiuolės ekstrakto, kuris stimuliuoja imunines ląsteles.“ Stimuliuojant imunitetą papildais ir grūdinimu, tačiau neleidžiant vaikui pailsėti, nieko gero nebus. Kurį laiką vaikas tikrai nesirgs, gal net metus dvejus, o gal ir trejus, bet ateis diena, kai pradės sirgti, ir mamai teks imti 12 nedarbingumo pažymų per metus. Bet kurio žmogaus organizmo kompensaciniai mechanizmai turi ribas, jiems išsekus, prasideda ligos. Beje, organizmo išsekimą sukelia ne tik fizinis bet ir emocinis nuovargis. Vaikas gali nelankyti jokių būrelių, tačiau kęsti įtampą dėl patyčių, nepatinkančio mokytojo, tėvų pykčio.

Lina Orlovskaja./Asmeninio albumo nuotrauka

Kaip atpažinti lėtinį nuovargį

Lėtinio nuovargio sindromas – tai nuolatinis ar pasikartojantis nuovargis, nepraeinantis po miego ir sumažinantis vidutinį dienos aktyvumą mažiausiai šešiems mėnesiams.

Simptomai: galvos, gerklės skausmas, sąnarių ir raumenų skausmai, temperatūros pokyčiai, nuolatinis nuovargis, atminties pablogėjimas, dėmesio stoka, vaikas nesijaučia pailsėjęs nei po savaitgalio, nei po atostogų, nei po nakties miego.

Kaip atskirti, ar tai lėtinio nuovargio sindromas, ar tiesiog paprastas nuovargis (kuris, priešingai nei lėtinis, yra pozityvus)?

Lėtinis nuovargis paprastai atsiranda be aiškios priežasties, kitaip tariant, jo priežastis ir yra užsitęsęs nuovargis bei stresas, dėl kurio sutrinka organizmo atsako į stresą sistemos funkcija. Situaciją dar pablogina deguonies trūkumas, netinkama mityba, miego stygius, darbo ir poilsio režimo nepaisymas.

Paprastas nuovargis trunka trumpiau nei šešis mėnesius. Pailsėjus, po naktinio miego, po savaitgalio ar atostogų jis praeina, be to, paprastas nuovargis dažnai gali turėti aiškią, įvardijamą priežastį. Beje, nuovargis dažnai yra kokios nors ligos vienas simptomų. Nuovargis lydi infekcines, reumatines, psichosomatines ligas, skydliaukės patologijas.

Pavargęs kūnas nesigina

Tiek paprastas nuovargis, tiek lėtinio nuovargio sindromas turi tiesioginės įtakos mūsų imuniteto pajėgumui apsiginti nuo infekcijų. Miego trūkumas didina streso hormonų išskyrimą ir ilgainiui organizmą išsekina. Norint, kad vaikas nesirgtų, jis turi miegoti bent 8–10 val. per parą. Priešmokyklinio amžiaus vaikus patarčiau guldyti miegoti 20.00 val., mokyklinukus – ne vėliau kaip 20.30–21.00 valandą. Kūdikiai ir kiti maži vaikai, dar nelankantys kolektyvo, miega pagal individualius įpročius ir poreikį. Skandinavijoje priešmokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai miegoti yra guldomi 19.00 val., taip vaikai gerai pailsi, o tėvai turi laiko savo poreikiams ir darbams.

Nuovargio priežastis – trūksta vitaminų

Saulės ir vitamino D stygius – dar viena imuniteto nusilpimo priežasčių. Beje, vitaminas D pagal savo veikimo mechanizmą organizme priskiriamas hormonams, kenkia tiek jo trūkumas, tiek perteklius, tad reikėtų jį vartoti pasitarus su gydytoju bei atlikus jo koncentracijos kraujyje tyrimą.

Vitamino D kiekis organizme yra labai individualus ir priklauso nuo metų laiko, oro sąlygų, aprangos, mitybos, odos tipo, apsaugos nuo saulės priemonių. Kad odoje pasigamintų pakankamai aktyvaus vitamino D, turite būti saulėje atviru veidu ir galūnėmis bent 5–20 min. kasdien. Šaltuoju metų laiku Lietuvoje tai yra neįmanoma, tad tenka vartoti papildus.

Kitas ne mažiau svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Jo yra spanguolėse, bruknėse, erškėtuogėse, serbentuose, svogūnuose, garuose virtose bulvėse, raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Sutikite, tai nėra vaikų mėgstamiausias maistas, todėl vėl tenka pasitelkti išmonę ir vitamino C papildus.

Jei vaikas nesportuoja, tegul... dūduoja

Sportas – irgi būtinas visavertei imuninės sistemos veiklai. Jau seniai įrodyta, kad sportuojantys žmonės mažiau serga, yra atsparesni infekcinėms ligoms. Jei nelankote sporto klubo, o vaikas – jokio sporto būrelio, kasdien pasivaikščiokite bent pusvalandį gryname ore. Tai grūdina organizmą, gerina kraujotaką, gilesnis kvėpavimas padeda išsivalyti plaučiams, pašalinti į juos patenkančius virusus. Pučiamaisiais instrumentais grojantys vaikai irgi rečiau serga infekcinėmis ligomis, giliai kvėpuodami jie tiesiog mechaniškai padeda išsivalyti plaučiams.

Lina Orlovskaja: „Tiek paprastas nuovargis, tiek lėtinio nuovargio sindromas turi tiesioginės įtakos mūsų imuniteto pajėgumui apsiginti nuo infekcijų.“

Keletas gerų patarimų imunitetui stiprinti

Barstykite košę cinamonu. Jame gausu ne tik eterinių aliejų, bet ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gerina kepenų (kepenys šalina toksinus bei sintezuoja antikūnus, kovojančius su virusias ir bakterijomis) ir kasos veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje, reguliuoja insulino sekreciją, slopina grybelių, virusų ir bakterijų dauginimąsi, uždegimo procesus.

Į patiekalus berkite ciberžolės. Ji irgi veikia kaip natūralus antibiotikas, naikina virusus, bakterijas, net ir vėžines ląsteles, gerina kepenų veiklą.

Venkite energinių gėrimų bei produktų, kuriuose yra kofeino (kola ir kava, juodoji bei žalioji arbata, kakava, šokoladas). Šie gėrimai skatina mūsų antinksčius išskirti streso hormonus, ilgainiui išsekina juos, tad susidūrus su infekcijomis organizmo kovinis pajėgumas būna nevisavertis.

Grūdinkitės. Deja, dauguma žmonių nesupranta grūdinimosi sąvokos esmės. Grūdinimasis – tai nėra šalimas apsirengus per plonais drabužiais ar maudymasis jūroje vasarą, tikintis nesirgti žiemą. Grūdinimasis – tai kontrastinio dušo procedūros, veiksmingos tol, kol atliekamos, ir daugiausia mėnesį po jų. Grūdinimosi procedūrą derėtų pradėti nuo šilto vandens, o užbaigti vėsiu, kaskart mažinant vandens temperatūrą.

Vėdinkite patalpas, kuriose miega, leidžia laiką, mokosi jūsų vaikai. Patalpų drėgmė labai svarbi mūsų gleivinėms. Jei gleivinės perdžiūvusios, jos tampa neatsparios ligos sukėlėjams. Optimali drėgmė namuose yra 45–50 proc., oro drėgmės matuoklius galite įsigyti bet kurioje vaistinėje.

Drėkinkite patalpų orą, jei jis per sausas, naudokite drėgmės surinktuvus, jei patalpose yra per daug drėgmės. Vartokite apsauginius tepalus nosies gleivinei prieš eidami iš namų bei plaukite nosį jūros druskos ar fiziologiniu tirpalu po kontakto su kosinčiais, sergančiais asmenimis.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“