Numatyti demenciją per penkias minutes
Ty­rė­jų tei­gi­mu, per pen­kias mi­nu­tes ga­li­ma at­pa­žin­ti gre­sian­čią de­men­ci­ją, dar prieš at­si­ran­dant jos simp­to­mams. Ul­tra­gar­so skai­ty­tu­vais bu­vo iš­tir­ta dau­giau kaip 3 tūkst. žmo­nių kak­lo krau­ja­gys­lės. Ty­ri­mo da­ly­viai ste­bė­ti 15 me­tų.

Kaip rašo „BBC News“, per tyrimą nustatyta, kad tie asmenys, kurių smegenis maitinančių kraujagyslių pulsas buvo intensyviausias, per ateinantį dešimtmetį patyrė didesnį kognityvinį nuosmukį nei kiti tyrimo dalyviai. Tyrėjai tikisi, kad gali pasiūlyti naują būdą prognozuoti pažinimo nuosmukį.

Tarptautinė ekspertų komanda, vadovaujama Londono universiteto koledžo, 2002 metais išmatavo kaklo kraujagyslių pulsą 3191 žmogui. Intensyvesnis pulsas gali pakenkti smulkioms smegenų kraujagyslėms, sukelti struktūrinius smegenų kraujagyslių tinklo pokyčius ir mažus kraujavimus, vadinamus mikroinsultais. Per ateinančius 15 metų tyrėjai stebėjo dalyvių atmintį ir gebėjimą spręsti problemas.

Įrodyta, kad kontroliuojant kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, sveikai maitinantis ir reguliariai mankštinantis bei metus rūkyti, galima išvengti demencijos.

Buvo nustatyta, kad tie asmenys, kurių pulsas buvo intensyviausias tyrimo pradžioje, – daugiau nei ketvirtis dalyvių – per artimiausią dešimtmetį maždaug 50 proc. labiau buvo linkę patirti greitesnį pažintinį nuosmukį, palyginti su kitais dalyviais. Tyrėjų teigimu, tas pagreitis buvo lygiavertis papildomiems 1–1,5 metų.

Kognityvinis nuosmukis dažnai yra vienas pirmųjų demencijos požymių, tačiau ne visų, kurie jį patiria, būklė toliau blogėja. Pasak tyrėjų, patikra galėtų būti naujas būdas identifikuoti žmones, kuriems kyla demencijos grėsmė, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti gydymą ir keisti gyvenimo būdą. Įrodyta, kad kontroliuojant kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, sveikai maitinantis ir reguliariai mankštinantis bei metus rūkyti, galima išvengti demencijos.

Dr. Scottas Chiesa iš Londono universiteto koledžo sakė: „Demencija yra galutinis dešimties metų darytos žalos rezultatas, taigi žmonėms, jau sergantiems demencija, per vėlu ką nors daryti. Norime pasakyti, kad turėtumėte kuo anksčiau įsitraukti, rasti, kas veda į demenciją, ir užkirsti tam kelią.“

Tačiau tyrimas, iš dalies finansuotas Britų širdies fondo, nepateikė duomenų, kas būtent lėmė, kad tiriamieji susirgo demencija. Mokslininkai taip pat planuoja magnetinio rezonanso tomografu patikrinti, ar tyrimo dalyvių smegenyse atsirado struktūrinių ir funkcinių pokyčių, kurie gali paaiškinti jų pažinimo nuosmukį. Be to, norima išbandyti, ar ultragarso skaitytuvas leidžia patikslinti jau egzistuojančios demencijos riziką.

Jungtinės Karalystės Alzheimerio tyrimų centro direktorė dr. Carol Routledge teigė, kad dar neaišku, ar ultragarso skaitytuvas galėtų pagerinti demencijos diagnozę, ir pridūrė: „Žinome, kad smegenų kraujotaka yra nepaprastai svarbi ir kad sveika širdis bei normalus kraujospūdis yra susiję su mažesne demencijos rizika.“

Tyrimas pristatytas per Amerikos ligoninių asociacijos (American Hospital Association – AHA) mokslinės sesijos konferenciją Čikagoje.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ