Nieko bloga būti šiek tiek keistam
Kaip ra­šo „Scien­ce Dai­ly“, apie psi­cho­lo­gi­nius su­tri­ki­mus mąs­to­me kaip apie to­ly­džią vi­su­mą, to­dėl im­ame ne­ri­mau­ti, kai mū­sų pa­čių mąs­ty­mo ir el­ge­sio bū­dai ne­ati­tin­ka idea­li­zuo­tos svei­ku­mo samp­ra­tos. Ta­čiau tam ti­kra įvai­ro­vė ga­li bū­ti svei­ka, ji net pa­de­da pri­si­tai­ky­ti, nors kar­tais ap­sun­ki­na mė­gi­ni­mus nu­sta­ty­ti stan­dar­ti­zuo­tus pa­to­lo­gi­jos žy­me­nis.

„Nėra fiksuoto normalumo. Kiekvieno mūsų elgesys turi tam tikrą įvairumo lygį. Sveika įvairovė yra natūralios atrankos žaliava. Dėl daugelio priežasčių evoliucija gali nepasiekti vienos išskirtinės savybės ar elgesio versijos. Bet koks elgesys nėra vien neigiamas ar vien teigiamas. Abu šie aspektai gali būti naudingi atsižvelgiant į aplinką, kurioje esame“, – kalbėjo klinikinis psichologas Avramas Holmesas iš Jeilio universiteto, pagrindinis tyrimų apžvalgos, paskelbtos vasario 20 dieną žurnale „Trends in Cognitive Sciences“, autorius.

Bet koks elgesys nėra vien neigiamas ar vien teigiamas. Abu šie aspektai gali būti naudingi atsižvelgiant į aplinką, kurioje esame.

Pakreipiant palankia linkme

Impulsyvus elgesys, noras rizikuoti siekiant patirti ką nors nauja ir įdomaus, perimtas iš mūsų protėvių evoliucijos istorijoje, dažnai vertinamas neigiamai. Didesnio jaudulio siekis siejamas su narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamumu, rizikingu seksualiniu elgesiu ir fizine žala.

Tačiau žvelgdami iš kito kampo, pasak A. Holmeso, pamatytume teigiamų rezultatų. Tokie asmenys gali klestėti sudėtingomis ​​ir rizikingomis aplinkybėmis. Jie dažnai turi didesnę socialinę paramą, lengviau bendrauja, yra veiklesni.

Tas pat pasakytina ir apie nerimą. „Socialinėse situacijose galime būti labiau suvaržyti, sunkiai užmegzti draugystę, – tvirtino psichologas. – Vis dėlto tas pats nerimas, jei turime galvoje darbo aplinką, skatina labiau stengtis geriau pasirodyti. Mokykloje tas nerimas leidžia geriau pasiruošti egzaminams.“ A. Holmesas taip pat pažymėjo, kad galime – labiau nei manome – kontroliuoti kontekstą, kuriame esame, o tai reiškia, jog visai įmanoma pakreipti aplinkybes mūsų smegenų veiklai palankia linkme.

Įvairovės svarba

Tačiau jei įvairovė yra normalus dalykas, kyla klausimas, kas daro elgesį pakrikusį. Pasak psichologo, gali būti, kad nėra specialios linijos, kuri atskirtų sveikatą nuo ligos, jei susitelkiama tik į vieną fenotipą. Reikia atsižvelgti į kelis fenotipus.

Dėl to daug sunkiau bandyti rasti psichologinių ligų biologinius žymenis. Šioje srityje A. Holmesas dirbo visą savo karjerą. Įprastas būdas yra suskaidyti sutrikimą į sudedamąsias dalis, rasti su tam tikra dalimi susijusį konkretų genetinį žymeklį arba biologinį procesą, o tada ieškoti šio žymens ar proceso visoje populiacijoje. Taip galima sužinoti, ar jis pranašauja sutrikimą. Psichologo teigimu, problema yra tai, kad „vienas atskiras fenotipas niekada nebus būtinas ir pakankamas ligai sukelti“.

„Norime sukurti daugialypius metodus, kuriais vienu metu būtų atsižvelgiama į keletą žmogaus elgesio sričių siekiant sužinoti, ar įmanoma geriau prognozuoti galimus rezultatus žmonėms“, – aiškino A. Holmesas. Pastaraisiais metais buvo sukaupti dideli atviro kodo duomenų rinkiniai, kurie gali būti panaudoti šiam tikslui. Bet, kaip pažymėjo psichologas, būtinas skirtingų laboratorijų ir institucijų bendradarbiavimas. Kai kuriais atvejais jis jau vyksta.

Tačiau tai reiškia, kad tikrai netikslinga mąstyti apie save vien tokiomis kategorijomis – geras ar blogas, sveikas ar nesveikas. „Tai kur kas platesnis mūsų visuomenės klausimas, – sakė A. Holmesas. – Nors visi siekiame tam tikro dirbtinio, archetipinio idealo, nesvarbu, ar tai būtų fizinė išvaizda, jaunystė, intelektas ar asmenybė, turime pripažinti įvairovės svarbą mums patiems ir aplinkiniams žmonėms. Ji padeda prisitaikyti gyvenime.“