Netradicinė medicina skinasi kelią
Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (SAM) bai­gė reng­ti ir įre­gis­tra­vo Pa­pil­do­mo­sios ir al­ter­na­ty­vio­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo pro­jek­tą. Jis kar­tu su ki­tų įsta­ty­mų pa­tai­so­mis leis­tų Lie­tu­vo­je įtei­sin­ti iki šiol ne­reg­la­men­tuo­tą ne­tra­di­ci­nę me­di­ci­ną.

Papildomų ir alternatyvių (PA) sveikatos priežiūros paslaugų teikimas teisiškai būtų apibrėžtas pirmą kartą. SAM teigia siekianti, kad jos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus. Netradicinės medicinos atstovai tikina tokio įstatymo laukiantys daugiau kaip dvejus metus.

Algirdas Šešelgis: „Žmonės šiomis paslaugomis naudojasi, todėl svarbu užtikrinti, kad jos būtų teikiamos saugiai, kokybiškai ir realiai padėtų.“

Griežti reikalavimai

Jei SAM parengtas projektas būtų palaimintas, PA paslaugas teikiančios įstaigos būtų prilygintos pirminės sveikatos priežiūros centrams ir gautų atitinkamas licencijas. Tokius dokumentus reikėtų turėti ir jose dirbantiems specialistams.

Asmenys, siekiantys gauti PA sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimą, privalėtų turėti aukštąjį šios studijų krypties išsilavinimą ar būti baigę PA sveikatos priežiūros jungtinę tarpkryptinę studijų programą. Panašūs reikalavimai būtų keliami ir tiems, kurie norėtų gauti sveikatos rekreacijos specialisto pažymėjimą. Jie turėtų būti įgiję aukštąjį medicinos, reabilitacijos, slaugos, akušerijos arba kosmetologijos studijų krypties išsilavinimą.

Įstatymo projekte specialistai, pageidaujantys verstis gydymu natūraliąja ar liaudies medicina, suskirstyti į kelias grupes. Siekiantieji teikti biologinio poveikio grupės paslaugas privalėtų turėti aukštąjį medicinos, odontologijos arba farmacijos studijų krypties išsilavinimą ir būti baigę PA sveikatos priežiūros kompetenciją suteikiančią mokymo programą. Aukštojo medicinos krypties išsilavinimo ir kompetenciją patvirtinančių dokumentų taip pat būtų reikalaujama iš tų, kurie teiktų kūno (kontaktinio) poveikio grupės paslaugas.

Jei asmuo norėtų teikti psichosocialinio poveikio grupės paslaugas, kai pasitelkiami gyvūnai, jis privalėtų turėti aukštąjį medicinos, reabilitacijos, socialinio darbo, psichologijos, pedagogikos arba edukologijos studijų krypties išsilavinimą. Jei tai būtų menų terapijos paslaugos, reikėtų dailės, muzikos, slaugos, reabilitacijos, socialinio darbo arba psichologijos studijų krypties aukštąjį išsilavinimą patvirtinančio diplomo.

Neliktų „užribio“

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pabrėžė, jog pasiūlymai parengti įvertinus užsienio šalių patirtį ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. „Žmonės šiomis paslaugomis naudojasi, todėl svarbu užtikrinti, kad jos būtų teikiamos saugiai, kokybiškai ir realiai padėtų. Deja, iki šiol netradicinės medicinos praktika nereglamentuota, o užsiimantiems šia veikla vis dar tenka deklaruoti, kad jie vykdo ne sveikatinimo, o, pavyzdžiui, šviečiamąją, kūno puoselėjimo ar panašią veiklą. Tai nenormalu“, – aiškino A. Šešelgis.

Alinos Ožič nuotrauka

Anot viceministro, daugeliui žmonių rūpi, kaip galima sau padėti nevartojant tablečių, todėl ir ieško papildomų, alternatyvių sveikatos stiprinimo būdų. Labai svarbu, kad jie būtų saugūs, o atitinkamas paslaugas teiktų kompetentingi specialistai, turintys būtiną kvalifikaciją.

SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės teigimu, siūlomu įstatymu numatoma reglamentuoti tik tas PA sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, gydymą dėlėmis, žirgų terapiją.

PA sveikatos priežiūros paslaugos nebūtų finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Preliminariais duomenimis, jas galėtų teikti apie 530 subjektų. Tačiau aiškus teisinis reglamentavimas, tikėtina, paskatins asmenis tokią veiklą plėtoti.

Laukė jau seniai

Nacionalinės sveikatos tarybos narys, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų pirmininkas Vaidas Deksnys kalbėjo, kad jau bene dvejus metus laukiama įstatymo, kuris įteisintų PA sveikatos priežiūros paslaugas. „Žmogui turi būti sudarytos galimybės rinktis, kur jam gydytis – pas tradicinės ar alternatyviosios medicinos atstovą. Juk galimybė rinktis – konstitucinė teisė, bet gyventojai kol kas negali ja naudotis“, – dėstė V. Deksnys.

Lietuvos hirudologų draugijos pirmininkė dr. Vanda Kramarauskienė neslėpė, jog draugija prisidėjo rengiant įstatymo projektą, todėl daugeliui jo nuostatų pritaria. Taip pat ir tam, kad iš norinčiųjų užsiimti alternatyviąja medicina būtų reikalaujama medicinos, reabilitacijos ar kitų sričių aukštojo išsilavinimo.

„Daugeliu atvejų netradicinis gydymas susijęs su intervencija į žmogaus organizmą, todėl specialistui privalu žinoti, kaip gydymas veiks. Medicininį išsilavinimą turinčiam asmeniui tai suprasti kur kas paprasčiau, taip pat užbėgti už akių galimoms komplikacijoms“, – sakė V. Kramarauskienė. Jos žodžiais, alternatyvioji medicina turėtų tapti tarsi papildomu paciento gydymu. Todėl alternatyviosios medicinos atstovui svarbu žinoti, kaip derinti įvairius tradicinius vaistus su netradicinės medicinos procedūromis, gydomaisiais preparatais.

Tiesa, kai kuriais atvejais, kai nėra tiesioginės intervencijos į žmogaus organizmą, numatytas didesnis specialistų, kurie galėtų užsiimti alternatyviąja medicina, būrys. Bet ir jiems teks įrodyti savo kvalifikaciją. „Nemanau, jog toks reikalavimas perdėtas“, – svarstė V. Kramarauskienė.

Palaiminti nebus lengva

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas pažymėjo net negalintis prognozuoti, koks likimas laukia SAM siūlomo įstatymo projekto. Mat tai bus jau ne pirmas bandymas Lietuvoje įteisinti netradicinę mediciną. Visi ankstesni baigėsi nesėkme. „Neabejoju, dabartinis projektas Seime irgi sulauks nemenko pasipriešinimo, juolab kad tradicinės medicinos atstovai gali nepagailėti kritikos. Tačiau toks įstatymas Lietuvoje būtinas“, – tvirtino A. Matulas.

Pasak jo, griežtas netradicinės medicinos paslaugų reglamentavus padės iš šios veiklos eliminuoti asmenis, kurie užsiima ne gydymu ar pagalba žmonėms, o tik „daro“ verslą.