Netinkamai valgydamas šaukštu gali išsikasti duobę
Kny­gos „Pir­mas šaukš­tas“ au­to­rė, mais­to eks­per­tė pra­kti­kė, Su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos aka­de­mi­jos va­do­vė, TV svei­ka­tos lai­dos rub­ri­kos apie mi­ty­bą ve­dė­ja Ri­ta Ši­lens­kie­nė pa­ten­kin­ta, kad jos žo­džiai ir pa­ta­ri­mai vis daž­niau su­lau­kia grįž­ta­mo­jo ry­šio.

Ritą labiausiai įkvepia tai, kad jos dukra laikosi sveikų įpročių, prie jų pratina savo atžalėlę. Veikli šeimos moteris viliasi, jog anūkei ateityje dėl netinkamo maitinimosi neteks patirti sveikatos sutrikimų. Kitaip nei močiutei, kuri sveika mityba susidomėjo tik tada, kai pradėjo braškėti sąnariai ir vadinamasis gelbėjimosi ratas ėmė trukdyti užsiimti jos taip mėgstama joga. „Ėmusi svarstyti, kaip čia sulaukus šimto metų, supratau, kad tuo reikės pasirūpinti pačiai“, – nusijuokė R. Šilenskienė, pati patyrusi, jog sveikata dažniausiai susirūpinama tik tuomet, kai ji pablogėja.

Jos manymu, sveikas požiūris į gyvenimą yra visa ko raktas. „Jei gulėsi lovoje ir maigysi televizoriaus pultelį ar išmanųjį telefoną – nepadės jokios mitybos taisyklės. Nieko nuostabaus – po sočių pietų apsunksti“, – atsiduso pašnekovė.

„Ėmusi galvoti, kaip čia sulaukus šimto metų, supratau, kad tuo reikės pasirūpinti pačiai.“

Sunkumo jausmas po valgio nesvetimas niekam. Todėl R. Šilenskienė ir ėmė ieškoti būdų, kaip išlikti ir sočiam, ir energingam. „Bėda, kad mūsų šeima mėgsta desertus: nėra pyrago ar blynų – vadinasi, nėra ko valgyti. Tai nesubalansuotas maistas – nuo jo tikrai apsunksti“, – prisipažino ekspertė.

Norėjo sveikiau jaustis

Kadangi R. Šilenskienei daug metų teko dirbti darbą, susijusį su maistu, rengti jo gaminimo kursus, – sprendimas gilintis į šią sritį nieko nenustebino. „Tai neatsirado iš niekur. Juolab kad maisto kultas mūsų šeimoje buvo nuo pat mano gimimo. Mama – puiki kulinarė, tad ištisai svečiai, priėmimai, vaišės... Sukausi tame rate, nereikėjo specialiai mokytis gaminti. Užtat pradėjau galvoti apie maisto derinimą, nes norėjosi jaustis sveikiau“, – pasakojo Rita ir pridūrė, kad dabar šeima pyragus ir blynus kepa be kenksmingų produktų.

Diplomuota ekonomistė tapo sveikos gyvensenos propaguotoja. Nuolat tobulinasi, dalyvauja įvairiuose mokymuose. Socialinių mokslų kolegijoje įgijo sveikos gyvensenos ir grožio bakalauro laipsnį. R. Šilenskienė pasidžiaugė dar suspėjusi įšokti į nuvažiuojantį traukinį – dabar sveikos gyvensenos specialistai (nors ir sukaupę didžiulę patirtį), norėdami „įteisinti“ savo turimas žinias, turi įgyti biochemijos krypties išsilavinimą.

Ekonomistė juokdamasis sakė, jog anksčiau skaičiuodavo, kiek išleidžia maistui, o šiandien – kiek sutaupo. „Kai pradėjome sveikai maitintis, pradėjome pirkti ekologiškus produktus. Visiška neteisybė, kad gyventi sveikai yra brangu“, – paneigė mitą R. Šilenskienė.

Pasak jos, net varškės sūrelius galima pasigaminti patiems, ir tai bus 20 proc. pigiau, negu pirkti gatavus. O ką ir kalbėti apie naudą... „Kai gaminate kartu su savo vaikais ar anūkais, perduodate jiems maitinimosi įpročius, taip formuojasi įgūdžiai. Jeigu mama atidaro konservų dėžutę ir maitina tiesiai iš jos savo vaiką – šitaip auga pakuoto maisto valgytojai“, – dėstė knygos autorė.

Paklausta, kaip įtikinti šeimyną sveikai maitintis, ji pabrėžė, jog kiekvienas žmogus pats renkasi gyvenimo kelią. Per prievartą mielas nebūsi. „Jei alkoholiką perspėsi, jog pragers kepenis – ar jis patikės?“ – pavyzdį pateikė R. Šilenskienė.

Apsisprendusi rinktis sveiką maistą ji nepuolė įkalbinėti sutuoktinio, kad atsisakytų nusistovėjusių mitybos įpročių. Negirdėjo ir vyro paburbėjimų, esą nevalgysiąs visokių marmalų. „ O po trijų mėnesių Arūnas pastebėjo, kad man išdygo sparneliai, – švytėdama šypsojosi Rita. – Prisidėjo, – sako, tokia išgražėjusi, dar pabėgsi nuo manęs.“

Gana ilgai ieškojo sau tinkamiausio mitybos plano. Pašnekovės teigimu, jis negali būti universalus. Štai jų šeimai tinkamiausias toks maistas, kuriame nėra gliuteno ir cukraus.

R. Šilenskienė valgį šeimai visada gamindavusi noriai, atsižvelgdavo į kiekvieno poreikius. Sūnus – sportininkas, tad teko skaičiuoti maistinę vertę, o dukra – vegetarė. Ji alergiška, tad šeima jau seniai atsisakė pieno ir produktų iš kviečių.

Knygos „Pirmas šaukštas“ autorė Rita Šilenskienė savo kailiu įsitikino, jog sveikata dažniausiai susirūpinama tik tada, kai ši ima šlubuoti. / Asmeninio archyvo nuotraukos

Maistas – energijos šaltinis

„Man nesunku gaminti – į maistą žvelgiu kaip į gamtos, Dievo dovaną, energijos, sveikatos šaltinį. Atsakingai elgiuosi su kiekvienu produktu – stengiuosi kuo mažiau jį sugadinti, neperkepti, nepervirti. Kad patiekalas būtų ne tik skanus, bet ir maistingas“, – tikino sveikos mitybos entuziastė.

Šiandien atžalos jau suaugusios, įsikūrė atskirai nuo tėvų. Sutuoktinių pora liko dviese, ir kaip sakė R. Šilenskienė, maitinasi bei gyvena sutartinai.

Pasak autorės, jei šeimos vėl pradėtų valgyti „iš vieno bliūdo“, kaip buvo senovėje, pasirinkdami prieskonius, pagardus pagal savo skonį – atgaivintų artimą ryšį, išlaikytų tradicijas, lėto valgymo kultūrą.

Pastarąjį šimtmetį lietuvių virtuves užkariavo nereikalaujantys sudėtingų kulinarinių įgūdžių patiekalai – tokie kaip cepelinai ar kugelis. Deja, pasak ekspertės, tai nėra sveikas maistas. Tačiau visiškai kitokia buvo diduomenės virtuvė, pradėjusi formuotis dar XIV amžiuje.

Autorės teigimu, anuomet vyravo tinkamesnis požiūris į maistą, mitybą, o dabar norima kuo greičiau užkišti skrandį. Maistas – kūryba, sveikatos šaltinis. Tai mums sakė filosofai (tarp jų ir Avicena), kiti išminčiai.

Jei savo vaikus nuo pirmo šaukšto mokysime teisingo požiūrio į maistą – ateityje jiems nekils klausimų, ką ir kaip galima valgyti, ko geriau nedėti į vieną lėkštę. Subalansuotos mitybos vadovo rengėja pabrėžė, kad renkantis produktus reikėtų paisyti ir jų sezoniškumo. „Parduotuvės iškreipia vaizdą, nesuprasi, koks yra laikas: pavasaris, vasara, ruduo ar žiema“, – kalbėjo moteris, aiškindama, kodėl savo knygą padalijo į keturis skyrius, apimančius skirtingus metų laikus. Nekaloringų, bet maistingų patiekalų valgiaraštį autorė suskirstė į pusryčius, pietus ir vakarienę.

Maisto ekspertė praktikė pasidžiaugė, kad jos žodžiai ir patarimai vis dažniau sulaukia grįžtamojo ryšio.

Anot pašnekovės, žiemą turėtume nepamiršti savo krašte augančių šakninių daržovių, nenumoti ranka į raugintas gėrybes. Pastarnokai, ropės ypač naudingi žiemą. Iš jų esą taip pat galima kepti pyragus, pyragėlius, keksiukus, desertinius blynus. „Maistas, prisisotinęs naudingųjų medžiagų iš savo krašto dirvožemio, išpuoselėtas saulės ir lietaus, o jeigu dar paties ar močiutės rankų užaugintas – pati didžiausia vertybė, kokia tik gali būti“, – dėstė R. Šilenskienė. Ji pabrėžė, kad atvežta iš užsienio produkcija ne tokia vertinga.

Maisto ekspertė praktikė pasidžiaugė, kad jos žodžiai ir patarimai vis dažniau sulaukia grįžtamojo ryšio.

Šaukštas sveikatos

Maisto ekspertė jau gerą dešimtmetį rengia maisto gaminimo seminarus-degustacijas. Nusprendusiems keisti senus mitybos įpročius ir tradicijas ji nepailsdama kartoja: neskaičiuokime kalorijų, sveikas maistas yra sotus, spalvingas ir nesugadintas apdorojant. Jei 80 proc. raciono sudarytų augalinės kilmės, neperdirbti ir ekologiški produktai, o kitus 20 proc. gyvūninės kilmės produktai – nereikėtų rūpintis dėl priaugtų kilogramų.

R. Šilenskienės vaizdingas palyginimas privertė suklusti: esą šaukštu išsikasame kapo duobę. „Kuo anksčiau suvoksime, kad pradėti rūpintis savo sveikata reikia ne tada, „kai grabas į šikną stuksi“, tuo būsime atidesni tam, kaip gyvename, ką dedame į burną. Šaukštas taip pat gali būti ir sklidinas sveikatos, kaip pažiūrėsi“, – išdėstė iš esmės pakitusį savo požiūrį į maistą.

Artimiausiuose autorės planuose – nauja knyga. R. Šilenskienė palinkusi prie kompiuterio rodo būsimo kūrinio užuomazgas – jau parengta kone šimtas receptų. Šįkart žada kalbėti apie mažų vaikų, paauglių, senjorų maisto poreikius ir kriterijus.

Vis dėlto tai ne vienintelis uždavinys autorei – leidybos rūpesčiai kartais tampa tikru iššūkiu. Pirmosios knygos leidimas neapsiėjo be kuriozų – įsibrovęs leidybinis brokas pakeitė kulinarinių receptų matus – vietoj dešimties gramų tapo šimtas ir pan. Rašytoja jautė nuoskaudą dėl pirmajame leidime likusių redakcijos klaidų. Bet ką gali pasakyti maisto ekspertui – bene visuomet pirmas blynas bus prisvilęs. Kaip sakoma, jei nepaimsi šaukšto į ranką – nepavalgysi. Turi ištiesti ranką ir paimti šaukštą... Ir siekti porcijos sveikatos.

.

SĖKLŲ DUONA

Kepaliukui 12x26cm reikės:

A.

50 g sezamo sėklų+ duonos pabarstymui

90 g kukurūzų kruopų

80 g avižų sėlenų

1 a.š. džiovintų rozmarinų

B.

50 g džiovintų obuolių

200 g saulėgrąžų branduolių

150 g migdolo riešutų

1 a.š. (5g) druskos

1 a.š. sodos

10 g (1 š) džiovintų nesmulkintų jūros kopūstų

C.

300 g išrūgų

3 kiaušiniai (160 g be lukšo)

D.

100 g moliūgo sėklų+ 2 š formos pabarstymui

100 g avižinių pilno grūdo dribsnių

Eiga:

1.Silikoninę formą patepti ghee sviestu ir pabarstyti moliūgo sėklomis. Įkaitinti orkaitę iki 200C.

2.Sudėti į mikserį A grupės ingredientus ir malti apie 20 sek dideliu greičiu. palikti inde.

3. Sudėti į mikserį B grupės ingredientus ir malti apie 10–15 sek., priklausomai nuo galingumo iki visiškų trupinėlių.

4. Sudėti C grupės ingredientus ir viską permalti 20 sek. iki tyrelės. Išimti tirštą masę į dubenį.

5.Suberti moliūgo sėklas, avižinius dribsnius ir viską gerai išmaišyti. Galima dar dėti graikinių riešutų.

Masę supilti į paruoštą formą, išlyginti pabarstyti sezamo ar norimomis sėklomis ir kepti, nedarinėjasnt orkaitės 55min/190C be oro pūtimo.

Išimti iš formos ir palikti atvėsti ant grotelių, užkloti rankšluostėliu.

Rita pataria ją valgyti su bet kokiomis salotomis.