Nemokamo maitinimo idėja vėl gyva
So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) gai­vi­na dis­ku­si­jas dėl ne­mo­ka­mo prieš­mo­kyk­li­nu­kų ir pra­di­nu­kų mai­ti­ni­mo ug­dy­mo įstai­go­se, nors kiek dau­giau nei prieš me­tus mi­nis­te­ri­ja ka­te­go­riš­kai pa­sip­rie­ši­no to­kiai idė­jai.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai tikina, kad ši diskusija reikalinga, bet pirmiausia reikėtų išspręsti kitą problemą – mažinti jau dabar nemokamą maitinimą gaunančių vaikų socialinę atskirtį.

Be to, ne visos mokyklos savo teritorijose išgalėtų organizuoti visų pradinukų bei priešmokyklinukų maitinimą, nes neturi tam skirtų patalpų.

Nori išgirsti nuomonę

Šalies merijoms bei kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms SADM išsiuntinėjo prašymus iki vasario 28 dienos pateikti nuomonę, ar tikslinga įgyvendinti visuotinio priešmokyklinukų ir pradinukų nemokamo maitinimo idėją. Ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina „Lietuvos žinioms“ akcentavo, kad aiški visuomenės nuomonė padėtų tašką kiekvienų metų pradžioje ir prieš Rugsėjo 1-ąją vis kylančiose diskusijose apie nemokamą mokinių maitinimą. Tai padėtų planuoti valstybės biudžeto panaudojimo lėšas, nes nemokamas mokinių maitinimas yra valstybės funkcija, kuriai vykdyti skiriami valstybės biudžeto pinigai. Šiuo metu nemokamai maitinama apie 42 proc. visų šalies priešmokyklinukų ir pradinukų, t. y. apie 20 tūkst. mokinių.

Viceministro Eitvydo Bingelio teigimu, mokinių maitinimas mokykloje, taip pat ir nemokamas maitinimas – tai vaikų elgsenos ir mitybos įpročių formavimo pradžia. „Todėl labai svarbus nuoširdus ir geranoriškas tėvų bei pedagogų bendradarbiavimas siekiant ugdyti tiek vaikų, tiek visuomenės teisingą požiūrį į socialinę paramą“, – tvirtino E. Bingelis.

Rimantė Šalaševičiūtė: „Ir mokyklose reikėtų apie tai kalbėti, ir tėvų nuomonę sužinoti, nes dalis tėvų nepritaria tam, kad visi vaikai būtų nemokamai maitinami.“ / videoblocks.com nuotrauka

Beje, Seime prieš pusantrų metų jau buvo svarstomas kelių Seimo narių pasiūlymas keisti Socialinės paramos mokiniams įstatymą ir nemokamai maitinti visus vaikus, besimokančius pagal ikimokyklinio ar pradinio ugdymo programas. Tačiau tada tam kategoriškai pasipriešino SADM. „Pagal Fiskalinės drausmės įstatymą bei atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus ir numatomus prisiimti valstybės finansinius įsipareigojimus nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, tobulinti išmokos vaikui („vaiko pinigų“) mokėjimo sistemą, didinti valstybės remiamų pajamų dydį bei kitus, kitąmet nebus finansinių galimybių prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų“, – tuomet SADM poziciją aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. Bingelis. Mat buvo skaičiuojama, kad nemokamam pradinių klasių mokinių maitinimui iš valstybės biudžeto, preliminariais skaičiavimais, kasmet reikėtų apie 20 mln. eurų.

Patobulino pasiūlymą

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad norėdama sužinoti, ar tikrai tikslinga maitinti visus priešmokyklinukus bei pradinukus, Dzūkijos sostinės merija paskelbė miesto gyventojų apklausą. Kitoje apklausiami Alytaus miesto mokinių tėvai. „Kol kas apklausų rezultatų neturime, tačiau diskusija jau vyksta. Mūsų nuomone, toks sumanymas gal būtų ir neblogas, jei būtų išspręsta maisto švaistymo problema – maisto produktai, skirti mokiniams maitinti, neatsidurtų atliekų konteineriuose“, – teigė S. Dumblauskienė.

Todėl SADM sumanymas buvo šiek tiek patobulintas – alytiškiams pasiūlyta aptarti galimybę priešmokyklinukus ir pradinukus maitinti švediško stalo principu. Tai leistų vaikams savarankiškai pasirinkti patiekalus, kurie jiems patiktų, o valgyklos darbuotojoms – planuoti asortimentą taip, kad kuo mažiau maisto atsidurtų tarp atliekų. „Didelė tikimybė, kad nemokamas maitinimas bus organizuojamas iš savivaldybės sutaupytų lėšų piniginei socialinei paramai. Taigi nenorėtume, kad šie pinigai nueitų perniek“, – pabrėžė S. Dumblauskienė. Merijos valdininkė dar negalėjo pasakyti, kiek lėšų tektų atseikėti iš miesto biudžeto, kad nemokamai būtų pamaitinti visi Alytaus miesto pradinukai ir priešmokyklinukai.

Tiesa, Alytaus miesto valdžiai paskelbus gyventojų apklausą pasigirdo abejonių, kad šešerių-dešimties metų vaikai gali nesugebėti įvertinti, kiek iš tikrųjų suvalgys, ar sugebės pasirinkti iš siūlomų patiekalų. Taip pat kilo klausimų, kodėl nemokamai maitinti norima tik priešmokyklinukus ir pradinukus, o ne visus mokinius.

Socialinė atskirtis – aktualesnė

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pripažino, kad kol kas nesuformuota bendra šios organizacijos nuomonė, dėl to dar laukia vidinės diskusijos. Tačiau, jos nuomone, prieš pereinant prie nemokamo priešmokyklinukų bei pradinukų maitinimo galbūt reikėtų pagalvoti apie kitą problemą – spręsti, kaip sumažinti socialinę atskirtį tarp vaikų, kad jos nejaustų nemokamą maitinimą gaunantys vaikai iš socialiai remtinų šeimų. „Dabartinė nemokamo maitinimo tvarka vaikus tiesiog žemina – daugelyje valgyklų maisto jie laukia rikiuodamiesi į atskiras nuo pietus už savo pinigus perkančiuosius eiles. Galbūt reikėtų įvesti kortelių sistemą – vaikai mokyklų valgyklose galėtų atsiskaityti jomis, ir niekas nesuktų galvos, kad vienos kortelės būtų pildomos iš tėvų sąskaitos, o kitos – iš savivaldybės. Taip visi ugdymo įstaigose valgantys vaikai būtų lygiaverčiai – neskirstomi į socialiai remtinus ir neremtinus“, – svarstė A. Adomavičienė.

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas taip pat pripažino, kad dabartinė mokinių maitinimo tvarka yra labai ydinga. „Kartais net patiekalai, skirti nemokamai maitinamiems vaikams, skiriasi nuo patiekalų, skirtų besimaitinantiems už pinigus. Todėl daugelis moksleivių nejaukiai jaučiasi mokyklos valgykloje valgydami nemokamą maistą“, – pabrėžė jis. D. Trečiakauskas teigė, kad jų organizacija, matyt, pritartų nemokamo priešmokyklinukų ir pradinukų maitinimo idėjai. Jo nuomone, tuomet diskriminacijos jau nebeliktų – visi vaikai jaustųsi lygūs.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė „Lietuvos žinioms“ yra teigusi, jog prieš sprendžiant, ar nemokamai maitinti pradinukus, reikėtų pasirūpinti, kad apskritai visose mokyklose visi vaikai turėtų ką pavalgyti, kad tam būtų sudarytos sąlygos. Anot kai kurių ugdymo įstaigų vadovų, Lietuvoje vis dar esama mokyklų (ypač kaimo vietovėse), kuriose net nebūtų realių galimybių pamaitinti visus pradinukus. Mat ne visose mokyklose yra valgyklos, kai kur – tik nedidelės patalpos maistui pagaminti iš pusgaminių arba tik jam išdalyti. Tokiose vietose valgo vien tie vaikai, kuriems skiriamas nemokamas maitinimas. Taigi maitinti visus pradinukus bei priešmokyklinukus jie tiesiog neturėtų fizinių galimybių.

Reikia išsamaus tyrimo

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė pritarė, kad diskusija dėl nemokamo priešmokyklinukų ir pradinukų maitinimo tikrai reikalinga, nes nuolat girdėti pasiūlymų tokią galimybę įteisinti. Tačiau, anot parlamentarės, iš karto atsiranda ir tam prieštaraujančiųjų. „Ir mokyklose reikėtų apie tai kalbėti, ir tėvų nuomonę sužinoti, nes dalis tėvų nepritaria tam, kad visi vaikai būtų nemokamai maitinami“, – „Lietuvos žinioms“ teigė R. Šalaševičiūtė.

Seimo narė prisipažino, kad ji nelinkusi pritarti visų šalies pradinukų nemokamam maitinimui mokyklose. Mat dar jai dirbant vaiko teisių apsaugos kontroliere buvo laikas (2008 metais), kai visi šalies pradinukai mokyklose valgė nemokamai. Tuomet ir ji pati tam pritarė, tačiau tokia praktika, Seimo narės teigimu, nepasiteisino. R. Šalaševičiūtė prisiminė, kad tada nemaža dalis paruoštų maisto gaminių mokyklose būdavo išmetama, nes vaikai nesuvalgydavo.

Seimo SRDK pirmininkės nuomone, reikėtų rasti racionalų sprendimą, nes nemokamas pradinukų bei priešmokyklinukų maitinimas nėra labai pigus. Todėl čia nereikėtų eksperimentuoti – iš pradžių įgyvendinti, o nepasiteisinus vėl atšaukti. R. Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį į dar vieną šios problemos aspektą – kai kurie vaikai, net ir iš socialiai remtinų šeimų, jau atsisako nemokamo maitinimo, nes nenori patirti socialinės atskirties. Kai kada apie jų atsisakymą mokykloje valgyti nemokamą maistą net nežino jų tėvai. Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė pabrėžė, kad problemos sprendimas turėtų būti įvairiapusis, nukreiptas į vaikų atskirties panaikinimą.