Namų vaistinėlės revizija
Ne­svar­bu, kad ša­lia mies­te gy­ve­nan­čių­jų na­mų yra ke­lios vais­ti­nės, vis tiek na­mie tu­ri­me dė­žu­tę, stal­čiu­ką ar la­ga­mi­nė­lį su įvai­riau­siais vais­tais. Pa­ban­dy­ki­me su­komp­lek­tuo­ti sau­gią ir šiuo­lai­kiš­ką na­mų vais­ti­nė­lę. Pa­ta­ria vai­kų li­gų gy­dy­to­jas dr. Al­gi­man­tas Ving­ras.

Kas kiek laiko reikia peržiūrėti namų vaistinėlėje esančius vaistus ir atsikratyti senų medikamentų? Dauguma atsakytų – gal tuomet, kai vaistai joje nebetelpa. Iš tikrųjų rekomenduojama vaistinėlės reviziją atlikti kas pusę metų, išmesti nebetinkamus vartoti vaistus ir įsigyti naujų būtiniausių, tarkime, nuo temperatūros, kad vaikui sukarščiavus vidurnaktį netektų lėkti į vaistinę.

Nelaukti kito karto

Apklausos rodo, kad du trečdaliai šalies gyventojų turi namų vaistinėles, o jas reguliariai atnaujina mažiau nei ketvirtadalis jų (14 proc.). Maždaug pusė gyventojų vaistinėlę atnaujina tik tada, kai baigiasi visi joje esantys vaistai.

Kartais nebeaišku, kada vaistas pirktas, nes išmesta jo pakuotė, likęs tik lapelis su tabletėmis arba tepalo tūbelė. Jeigu nelaikote visų pakuočių, reikia ant vaisto užklijuoti lipduką ir jame pažymėti, iki kada vaistas galioja. Jei vaistai (mikstūra, sirupas, tepalas, lašiukai) yra buteliuke ar tūbelėje, reikia žinoti, kad atidarius jų vartojimo laikas gana trumpas. Tad būtina pasižymėti, kada buteliuką atidarėte. Geriausia, jei suvartoję tiek, kiek gydytojo skirta, skystų vaistų likučių nesaugotumėte vaistinėlėje „kitam kartui“. Kai ateis tas kitas kartas, vis tiek turėsite pirkti naują pakuotę.

Vaistų galiojimo laikas įvairus, tarkime, vaistai nuo skausmo ir virškinimo sutrikimų tinkami vartoti apie šešerius metus, įvairūs tepalai – ne ilgiau nei dvejus, o akių lašai – tik apie pusantro mėnesio. Tad nusipirkę pirmiausia pasižiūrėkite, iki kada preparatas galioja.

Apie pusė gyventojų vaistinėlę atnaujina tik tuomet, kai baigiasi visi joje esantys vaistai ir priemonės./ Romo Jurgaičio nuotrauka


Kur dėti pasenusius

Pasibaigus galiojimo terminui vaistus dažniausiai išmetame į šiukšlių dėžę. Tai didelė klaida: jokiu būdu negalima mesti vaistų į komunalinių atliekų konteinerius. Pasenę ir nebetinkami vartoti vaistai iš gyventojų priimami vaistinėse ir sunaikinami nemokamai. Tiesa, maisto papildai, medicinos prietaisai ir slaugos priemonės vaistiniams preparatams nepriskiriami, todėl jie vaistinėse nėra surenkami. Kur dėti tokius papildus pasibaigus galiojimo laikui? Jeigu jų atliko, išimkite iš pakuočių ir utilizuokite kaip maisto atliekas. Papildų pakuotes utilizuokite kaip buitines atliekas (buteliukus – kaip stiklą, plastikines pakuotės – kaip plastiką).

Ar laikyti šaldytuve

Močiutės vaistus laiko šaldytuvuose. To daryti tikrai nereikia, nebent taip nurodoma informaciniame lapelyje, tuomet laikykite šaldytuvo durelėse, ir kuo aukščiau, kad nepasiektų vaikai.

Vaistus laikykite gamintojo nurodytoje temperatūroje, dažniausiai tai kambario temperatūra (ne aukštesnė nei 25 laipsniai Celsijaus), sausoje ir tamsioje vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Netinkamos vietos vaistams yra vonios kambarys, lentynos šalia radiatorių, viryklės.

Dėl drėgmės, per aukštos ar per žemos temperatūros vaistai gali nustoti galioti greičiau, tad jais galima ne pasigydyti, o apsinuodyti. Per šiltai laikytos kapsulės gali ištirpti, o tabletės – ištižti ar sutrupėti.

Labai svarbu, kad vaistai nepakliūtų į vaiko rankas, todėl vaistinėlę laikykite vaikštančiam ir laipiojančiam vaikui nepasiekiamoje vietoje.

Gydytojas Algimantas Vingras pabrėžė, kad per akcijas „juodai dienai“ pirkite ką tik norite, bet jokiu būdu ne vaistus./ "Mamos žurnalo" archyvo nuotrauka

Jokių vaistų nelaikykite rankinėse, kurios yra didelis mažo vaiko traukos objektas.

Jokių vaistų, kai jų pavartojate, nepalikite ant stalo, šaldytuvo, spintelės prie lovos ir panašiai. Dažniausiai maži vaikai apsinuodija močiučių vaistais, kuriuos šios palieka stalčiuke prie lovos ar ant spintelės.

Neprisipirkite per akcijas

Sakoma, kad lietuviai nebemoka pirkti prekių be akcijų, tarsi pačios akys ieško nuolaidų etikečių. Per akcijas pirkite „juodai dienai“ ką tik norite, tik jokiu būdu ne vaistus. Patirtis rodo, kad vaistai, pirkti dideliais kiekiais ir laikomi dėl visa ko, vėliau išmetami. Be to, daugumą vaistų galima vartoti tik pasitarus su gydytoju, kai kuriuos leidžiama vaikams vartoti tik nuo tam tikro amžiaus, todėl „sukomplektuoti“ lagamino dydžio vaistinėlės tikrai nereikia.

Jei namie auga vaikas

Vaistinėlėje turėtų būti tokių vaistų ir priemonių, kas būtina pirmajai pagalbai suteikti. Dažniausiai prireikia vaistų nuo karščiavimo, slogos, galvos ir gerklės skausmų, virškinamojo trakto sutrikimų. Būtina pasirūpinti vaistais nuo apsinuodijimų ir nudegimų, priemonėmis žaizdoms dezinfekuoti ir gydyti.

Nekaupkite receptinių vaistų

Kai vaikas suserga, gydytojas skiria receptinių vaistų. Dažnai jų lieka, nes pakuotė per didelė, arba nupirkus vaikui staiga pagerėjo, ir vaistų mama nebedavė. Receptinių vaistų namuose nereikėtų laikyti, jei ūminė liga baigėsi, ir jų nebereikia vartoti. Kodėl? Receptas yra ne šiaip popierėlis, o dokumentas, kuris atskiria vaistinę nuo paprastos savitarnos parduotuvės.

Labai svarbu, kad vaistai nepakliūtų į vaiko rankas, todėl vaistinėlę laikykite vaikštančiam ir laipiojančiam vaikui nepasiekiamoje vietoje.

Žmonės skundžiasi manydami, kad receptas yra apsunkinimas, o iš tikrųjų tai apsauga nuo netinkamo vartojimo, stengimasis pamokyti. Vaistai nėra nekalti žirniukai ar saldainiukai – ne veltui pirkdami gauname ilgas vartojimo instrukcijas.

Neišmeskite informacinių lapelių

Dar viena dažna klaida – nusipirkę vaistus žmonės išmeta informacinius lapelius. O juk tas lapelis – tai vaisto pasas. Informaciniuose lapeliuose gali būti daug prirašyta apie galimą vaistų šalutinį poveikį. Nereikia išsigąsti – tai rodo gamintojo sąžiningumą. Vadinasi, gamintojas atliko tyrimus, vaistą prižiūri. Yra tokia nuomonė, kad geriau nevartoti vaistų, kuriems dar nėra 5 metų. Kuo senesnis vaistas, tuo geriau žinomas, o kuo daugiau informaciniame lapelyje prirašyta, tuo vaistas saugesnis. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai turi labai trumpučius informacinius lapelius, nepastebėta jokio šalutinio poveikio. Trumpas lapelis rodo ne vaisto saugumą, o tai, kad gamintojas menkai jį tyrė.

Kada prireikia vaistų

Praėjo laikai, kai vaikams buvo skiriamas didžiulis kiekis vaistų. Temperatūrą vaikams malšindavo vos tik ji pakildavo per 37 laipsnius. Itin laisvas požiūris buvo į antibiotikus, net nesvarstyta, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Prieš kelerius metus požiūris į vaistų skyrimą pradėjo keistis ir toliau keičiasi šia kryptimi: „Leiskime organizmui pakovoti pačiam, tik tada skirkime vaistų.“ Nors statistika rodo, jog Lietuvoje nuolatos kokius nors vaistus vartoja 56 proc. gyventojų, manoma, kad dauguma jų – senosios vaistų garbintojų kartos atstovai.

Vaikui susirgus, gydytojui ir tėvams siūloma rasti balansą: nekišti vaistų, vos tik liga prasidėjo, bet ir neleisti vaikui kankintis dėl ligos simptomų. Tėvams aiškinama, kad ligą gydo organizmo vidiniai ištekliai ir laikas, o simptomų maskavimas gali sveikimą tik pailginti. Mat simptomai, kuriuos maskuojame, dažnai yra organizmo bandymas pasveikti. Pakilus temperatūrai organizme greičiau vyksta visos reakcijos, dėl to karščiavimas laikomas natūralia apsauga. Sloga ir kosulys – irgi gerai, taip organizmas šalina užkratą.

Kai kurie tėvai, linkę į kraštutinumus, vaiko visai negydo, o laukia, kol organizmas pats įveiks ligą. Jeigu vaikui blogai, nesvarbu, kokias gydymo metodikas laikote prioritetinėmis, privalote padėti.

Pavojingiausias namų vaistinėlės vaistas

Pavojingiausias namų vaistinėlės vaistas yra paracetamolis. Jo terapinė dozė skiriasi nuo toksinės viršijus vos 2–3 kartus. Dozę viršijus gresia rimtas kepenų pažeidimas. Jei paracetamolį žmogus vartoja ilgiau nei 3 savaites, kad ir normaliomis dozėmis, toksinis poveikis irgi galimas. Nenuostabu, kad pasaulio medikai svarsto galimybę paracetamolį pardavinėti pagal receptą.

Paracetamolio lengva suvartoti per daug, nes jis įeina į įvairių populiarių vaistų nuo peršalimo sudėtį. Žmonės mano, kad jei vaisto pavadinimas skiriasi, vadinasi, tai kitas vaistas. Peršalę traukia į vaistinę ir nusiperka keletą panašaus poveikio vaistų. Neįsigilina į sudėtį, geria visus iš eilės ir perdozuoja paracetamolio. Pagrindinė taisyklė – jei jau vartojate vaistus nuo peršalimo, jokiu būdu kartu negerkite gryno paracetamolio.

Vaikams negalima duoti jokių „vaistų nuo peršalimo“, skirtų suaugusiesiems, nes juose dažniausiai būna didesnė paracetamolio ir kitų juose esančių veikliųjų medžiagų dozė, nei leistina vaikui. Paracetamolio preparatų negalima vartoti kartu su jokiomis vaistažolių arbatomis.

Auginant vaikus, verta namuose turėti šių vaistų ir priemonių:

* Vaistų, kuriuos kūdikiui ar vaikui skyrė jo gydytojas.

* Vaistų nuo temperatūros ir skausmo (pvz., paracetamolio arba ibuprofeno suspensijos kūdikiams ir mažiems vaikams, o vyresniems – tablečių).

* Vaistų nuo vidurių pūtimo.

* Emolientų (pvz., kremo ar tepalo sausėjančiai ir sausai odai).

* Epitelizaciją – odos atsinaujinimą (regeneraciją) – skatinančio purškalo, kremo ar tepalo.

* Aliejaus sudirgusiai odai tepti.

* Keletą pakelių druskų mišinio miltelių, skirtų viduriuojantiems, vemiantiems kūdikiams, mažiems vaikams.

* 1–2 klizmutes vidurių laisvinamųjų vaistų, priklausomai nuo vaiko amžiaus.

* Lašų arba aerozolio, sutraukiančio nosies gleivinės kraujagysles.

* Vaistų nuo alergijos (ypač jei vaikui yra pasireiškusi alerginė reakcija).

* Tirpalo arba purškalo, skirto nubrozdinimams, žaizdelėms dezinfekuoti.

* Pleistro rinkinėlį.

* Kriaušytę ar siurbtuką gleivėms iš nosies siurbti.

* Žirklutes bukais galais.

* Termometrą kūno temperatūrai matuoti.

* Pincetą.

* Erkių traukiklį.

* Šildyklę.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“