Mokamos paslaugos: kol žaidimo taisyklės neaiškios, kyla rimtų problemų
Ne kar­tą gir­dė­ta is­to­ri­ja: kon­sul­ta­ci­ją pas spe­cia­lis­tą ga­li­te gau­ti po dvie­jų mė­ne­sių, bet jei no­ri­te grei­čiau, yra tik mo­ka­mi ta­lo­nė­liai. Na­tū­ra­lu, kad pa­cien­tams ky­la ne­ma­žai klaus­tu­kų. Juk gy­dy­mo įstai­ga – ta pa­ti ir gy­dy­to­jas tas pats. Kad si­tua­ci­ja dėl mo­ka­mų pa­slau­gų – prob­le­mi­nė, su­ta­ria ne tik gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai, bet ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kai.

Chaosas dėl mokamų paslaugų

Tai, kad sveikatos sektoriuje dėl mokamų paslaugų yra šioks toks chaosas, pripažįsta ne tik gydymo įstaigų vadovai, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Mat per pastaruosius du dešimtmečius šioje srityje atsirado begalė sumaišties. Šiuo metu egzistuoja du mokamų paslaugų sąrašai, juos, kaip teigia specialistai, „valdo“ keturiasdešimt penki įsakymai, tad suprasti viską sunku net ir profesionalams, ką jau kalbėti apie pacientus.

Šiuo metu egzistuoja du mokamų paslaugų sąrašai, juos, kaip teigia specialistai, „valdo“ keturiasdešimt penki įsakymai.

Maža to, dar ir Konkurencijos tarnybos atstovai teigia, jog viešųjų įstaigų teikiamos mokamos paslaugos turėtų būti traktuojamos kaip komercinė veikla. O jei tai – komercinė veikla, vadinasi, reikia mokėti PVM, pelno mokesčius, bet dabar to nėra. Todėl pažeidžiama konkurencija tarp viešųjų ir privačių įstaigų. Mat pastarosios mokesčius moka.

Valdininkai sutaria, kad reikia imtis sprendimų. Tik ką daryti: keisti teisės aktus ir neleisti viešosioms gydymo įstaigoms teikti mokamų paslaugų ar padaryti sistemą kur kas aiškesnę bei suprantamesnę.

Situacija dėl mokamų paslaugų nepatenkinti ir pacientai, kurie dažnai klausia, kodėl kai kurių tyrimų ar specialistų konsultacijų reikia laukti net ne savaites, o mėnesius? Juk mokesčius jie moka sąžiningai, tačiau paslaugomis gali pasinaudoti tik papildomai sumokėję.

Daugiau triukšmo, nei problemos

Bene dažniausiai dėl mokamų paslaugų teikimo linksniuojama Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos. Ne kartą mokamų paslaugų klausimas keltas ir Seimo Sveikatos reikalų komitete. Tiesa, Santaros klinikų direktorė medicinai ir slaugai prof. Danguolė Jankauskienė kategoriškai nesutinka, kad viešosios įstaigos teikiamos mokamos paslaugos yra komercinė veikla.

„Galiu pacituoti apibrėžimą. Komercinė-ūkinė veikla – tai civilinės teisės subjekto prekių ir (ar) paslaugų gamyba bei jų realizacija, siekiant pelno. Viešosios sveikatos priežiūros įtaigos savo veikla pelno nesiekia ir jo negauna, nes taip nurodyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 26 str. 2 d. ir mūsų įstatuose. Mokamų paslaugų teikimas nėra komercinė veikla, ji susijusi su mūsų licencijoje nurodyta veikla – sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Be to, konkurencija nėra didesnė vertybė už paslaugų kokybę, todėl konkurencijos įstatymas nėra aukštesnę galią turintis įstatymas prieš sveikatos priežiūrą reglamentuojančius įstatymus“, – sako prof. Danguolė Jankauskienė.

Mokamos paslaugos Santaros klinikose sudaro 1,67 proc. visų teikiamų paslaugų, todėl, kaip tvirtina direktorė medicinai ir slaugai, įstaiga iš to tikrai jokio pelno neuždirba. „Yra daugiau triukšmo nei realios problemos. Pelno iš to mes tikrai negauname. Tiesa, dėl tam tikros tvarkos mokamos paslaugos yra gerai, nes mes savo gydytojus skatiname ne darbo metu teikti mokamas konsultacijas. Kabinetai šioms paslaugoms yra atskiri, gydytojų darbo grafikai nesutampa. Vietoj to, kad po darbo Santaros klinikose gydytojai bėgtų dirbti į privačius kabinetus, suteikiame tas pačias sąlygas čia“, – sako prof. D.Jankauskienė.

Opus klausimas

Situacija dėl mokamų paslaugų nepatenkinti ir pacientai, kurie dažnai klausia, kodėl kai kurių tyrimų ar specialistų konsultacijų reikia laukti net ne savaites, o mėnesius?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas sako, jog mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visada buvo ir yra skausmingas bei opus klausimas.

„Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad valstybė garantuoja valstybės lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams. LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme, nustatančiame mokamų paslaugų teikimo tvarką viešosiose įstaigos, yra numatyta galimybė papildomu darbo laiku teikti ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas jas ne eilės tvarka norintiems gauti pacientams.

Diskutuojant apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimą, pacientų paslaugų laukimo eilių mažinimą Kauno klinikų administracija priėmė sprendimą, kad prioritetas turėtų būti iš PSDF biudžeto finansuojamų paslaugų prieinamumo gerinimas. Pavyzdžiui, brangi įranga planinius tyrimus atlieka ir šeštadieniais visą dieną. Tai leido sutrumpinti šių tyrimų laukiančiųjų eilę“, – sako Š.Mačinskas.

Pacientų pozicija

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas:

– Valstybinės gydymo įstaigos, turinčios daug pacientų, įvairiomis priemonėmis siekia juos išlaikyti, pavyzdžiui, ne tik kokybiškai suteikia paslaugas, bet ir už papildomą mokestį gretimame kabinete jas siūlo gauti greičiau. Tas pats bus ir privačioje klinikoje. Kyla problema, kaip paaiškinti pacientui, kodėl vieniems paslaugos yra kompensuojamos iš PSDF, o kitiems už tas pačias reikia mokėti. Nors įstaiga ta pati, gydytojas – taip pat. Išeina, kad sumokėdamas už paslaugas pacientas gali apšokti eilę, kai kitas turi laukti du mėnesius. Mokamos paslaugos sukuria daug neaiškumo.

Tiesa, eidamas į privačią gydymo įstaigą konsultacijos pas gydytoją pacientas žino, kad jam teks susimokėti. Bet šioje vietoje yra akmuo ir į privatininkų daržą. Jeigu jos turi sutartį su ligonių kasomis konkrečiai paslaugai, kuriai gauna apmokėjimą, bet ima dar ir priemoką – negerai, nes taip už paslaugą gaunama apmokėjimas iš dviejų šaltinių. Privačios įstaigos galėtų imti priemokas už tas paslaugas, kurių nekompensuoja ligonių kasos. Kol žaidimo taisyklės nėra aiškios, turime rimtą problemą.

Tas pats galėtų būti ir su viešosiomis įstaigomis: jos galėtų teikti mokamas tik tas paslaugas, kurių nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Tai būtų aktualu kalbant apie naujus gydymo metodus, tyrimus, kurie brangūs, nes, kol VLK priims sprendimą juos kompensuoti, praeis ne vieneri metai. Bet jei tai – kardiologo konsultacija, kurių per metus suteikiama tūkstančiais, tai ne visai teisinga, nes gydymo įstaigos pirmiausia turėtų derėtis su ligonių kasomis, kad poreikis paslaugų yra didesnis nei finansavimas. Tačiau panašu, kad pasirenkamas lengvesnis kelias.