Mityba labiausiai lemia žmogaus sveikatą
Nu­tu­ki­mas, an­tro­jo ti­po cu­kri­nis dia­be­tas, dep­re­si­ja. Kaip ra­šo „BBC News“, iki 80 proc. pa­cien­tų, ku­rie krei­pė­si į bend­ro­sios pra­kti­kos gy­dy­to­jus, ne­ga­la­vi­mai Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je bu­vo su­si­ję su gy­ve­ni­mo bū­du ir mi­ty­ba.

Šiemet šalies Nacionalinė sveikatos tarnyba vien diabetui gydyti išleis daugiau nei 11 mlrd. svarų sterlingų (12,6 mlrd. eurų); šią sumą beveik padvigubins socialinės priežiūros ir nedarbingumo išlaidos. Antrojo tipo cukrinis diabetas – labiausiai paplitusi diabeto rūšis, susijusi su nutukimu. Ir Didžioji Britanija dabar yra Europos storulė.

Mokymas pernelyg tradicinis

Britų medicinos studentai pareiškė pageidavimą, kad būtų daugiau mokomi, kokią įtaką sveikatai turi mityba ir gyvenimo būdas, nes beveik nieko apie tai nežino. O tai, kas dėstoma, neturi praktinės naudos ir nėra susiję su daugeliu problemų, kurias jie mato bendrosios praktikos gydytojų kabinetuose, klinikose ir ligoninėse. Gydytojai nėra parengti kovoti su vadinamosiomis neužkrečiamosiomis ligomis, tačiau tos ligos kelia grėsmę visai sveikatos priežiūros sistemai, todėl labai svarbus naujas požiūris į medikų rengimą.

Dr. Ranganas Chatterjee per BBC radijo „Maisto programą“ sakė: „Jungtinės Karalystės sveikatos kraštovaizdis per pastaruosius 30 ar 40 metų dramatiškai pasikeitė, ir manau, kad didžiąją jo dalį tam tikru mastu lemia mūsų kolektyvinis gyvenimo būdas.“

BBC laidos „Pasitikėkite manimi, esu gydytojas“ vedėjas dr. Michaelas Mosley pridūrė: „Deja, tai nėra tradicinio mokymo dalis. Medicinos mokykloje beveik nieko neišgirdau apie mitybą. Mano sūnus taip pat mokosi medicinos mokykloje, ir mityba vėl nėra pagrindinės studijų programos dalis. Taigi suprantu, kad nėra tiek daug gydytojų, kurie jaučiasi įgalioti kalbėti pacientams apie mitybą.“

Naujosios revoliucijos židinys yra Bristolio universitetas. Jo trečiakursiai medicinos studentai Ally Jaffee ir Iainas Broadley 2017 metais įkūrė internetinę organizaciją „Nutritank“, kurios paskirtis – dalytis mitybos mokslo tyrimais, organizuoti renginius ir paskaitas universitetuose.

Šią vasarą „Nutritank“ pakvies į Bristolį dr. Rupy Aujlą vadovauti pirmam Jungtinėje Karalystėje kulinarijos medicinos kursui. Iš Bristolio ši organizacija jau pasklido į dar 15 studentų vadovaujamų grupių visos šalies universitetuose.

Jau laikas

A. Jaffee sakė: „Medicinos mokykloje mokomės visko apie visuomenę – nuo seksualinės sveikatos iki ortopedijos ir dermatologijos, tačiau nebuvo beveik nieko apie mitybą, gyvenimo būdą ar prevencinę mediciną. Mitybai skirta nuo 10 iki 24 valandų per penkerius ar šešerius metus.“

Šį mėnesį leidinys „British Medical Journal“ paskelbė, kad nuo birželio pradės leisti mitybos mokslo ir politikos žurnalą. „Atėjo laikas pripažinti, kad maistas ir mityba yra svarbiausi sveikatos klausimai. Atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, kuriuos reikia paskelbti – ir mes norime prisidėti prie šių pastangų“, teigė „British Medical Journal“ vyriausioji redaktorė dr. Fiona Godlee.

Pasak jos, maisto mokslo srityje turėtų būti taikomi tokie pat kokybės ir kruopščios analizės aspektai, kaip ir kitose sveikatos tyrimų srityse. „British Medical Journal“ pranešimas susijęs su 2017 metų spalį paskelbta dviejų Kembridžo universiteto studenčių Kate Womersley ir Katherine Ripullone nuomone.

Kate sakė: „Nutukimo klinikoje buvau tarsi medicinos šešėlio dalis. Atvykęs pacientas labai atvirai paklausė gydytojo: „Kodėl esu toks nutukęs?“ Paklausė labai paprasto klausimo ir, manau, tikėjosi tiesaus atsakymo. Tačiau gydytojai, atrodo, dažnai linkę šį klausimą nutylėti. Mums buvo įdomu parašyti savo nuomonę „British Medical Journal“, nes nesijaučiame pasirengusios sulaukti tokio klausimo.“

Jungtinės Karalystės medicinos mokyklos yra atsakingos už Bendrosios medicinos tarybos paskelbtų rekomendacijų ir standartų įtraukimą į studijų programas. Dabar Bendrosios medicinos taryba peržiūri rekomendacijas, tačiau iki šiol jos buvo labai bendros. Kaip buvo pasakyta „BBC News“, Bendrosios medicinos taryba pripažįsta maisto bei mitybos įtaką sveikatai ir gerovei, tačiau nori tai aiškiau pareikšti peržiūrėjusi „rezultatus“, kurie bus paskelbti šią vasarą.

Gydytojai nėra parengti kovoti su vadinamosiomis neužkrečiamosiomis ligomis, tačiau tos ligos kelia grėsmę visai sveikatos priežiūros sistemai.

Padėtis medicinos mokyklose taip pat keičiasi. Kembridžo universitetas pranešė, kad planuoja padvigubinti pagrindinio mitybos kurso turinį, ir paprašė Kate ir Katherine padėti.

Panašiai ir Bristolio medicinos mokykla tikisi studentų indėlio pertvarkant studijų programas. Prof. Sumantra Ray iš Pasaulinio mitybos ir sveikatos centro patikino, jog ši organizacija taip pat prisideda, kad iki 2020 metų būtų parengtas maisto ir mitybos kursas medicinos studentams.

„Studentai turi matyti mitybą kaip naujausią mokslo atradimą. Manau, kad turi keistis mitybos įvaizdis – kaip gydytojai ją suvokia ir kaip ji pateikiama studentams“, – tvirtino Kate.