Medikų pensijos – be privilegijų
„Me­di­kai nė­ra iš­skir­ti ir gau­na pen­si­jas kaip ir vi­si sam­do­mi dar­buo­to­jai, pri­klau­so­mai nuo at­ly­gi­ni­mų dy­džio ir nuo dar­bo sta­žo“, – sa­ko so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­tro pa­ta­rė­jas prof. Ro­mas La­zut­ka. Dėl in­dek­sa­vi­mo ki­tų me­tų pra­džio­je pen­si­jos vi­siems vi­du­ti­niš­kai di­dės 21 eu­ru, o dėl pers­kai­čia­vi­mo – su­kau­pu­siems il­gą drau­di­mo sta­žą apie 9 eu­rus.

Jaučiasi neįvertinti

„Medikų darbas ne tik sunkus, bet ir rizikingas sveikatai. Gydytojas kai prisiima atsakomybę už kito žmogaus sveikatą, o kartais ir gyvybę, rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Visa tai yra neįvertinta nei atlyginimo prasme, nei galų gale viską suindeksavus ir perindeksavus pensijose“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narys Vaidotas Grigas. Jo žiniomis, į pensiją išėję gydytojai gauna apie tris šimtus arba šiek tiek daugiau pensijos.

„Slaugytojų pensijos itin menkos – nuo dviejų su puse iki trijų šimtų eurų. Aš pati gaunu tris šimtus trisdešimt eurų, nors mano darbas stažas – jau keturiasdešimt dveji metai. Visą laiką dirbau daugiau nei vienu etatu ir nepasakyčiau, kad užsidirbau pensiją, iš kurios galėčiau pragyventi. Kai kalbu su buvusiomis kolegėmis, šios džiaugiasi, jei pensijos gauna apie tris šimtus. Žinoma, gerai, kai didina, bet dvidešimt eurų nepasijaus. Mūsų pensijos tik leidžia egzistuoti“, – sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė.

Medikai neišskirti

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, medikų pensijos neišsiskiria. „Kai kurios profesinės grupės gauna papildomai iš valstybės biudžeto per „Sodrą“ – tai prokurorai, teisėjai, kariškiai... O medikai nėra išskirti ir pensijas gauna kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo algos dydžio ir nuo darbo stažo. Tarkime, kai slaugytojų atlyginimai maži, atitinkamai ir jų pensijos mažos. Tokia pati bėda ir su gydytojais. Ypač su tais, kurie dabar yra pensininkai, nes sovietmečiu jų algos irgi buvo mažos.

Dabar Lietuvos medikų sąjūdis galėtų tą klausimą kelti. Darbo rinkoje situacija yra pasikeitusi. Jau ir slaugytojos dabar yra vertinamos ir turės būti vertinamos labiau nei pardavėjos. Kiek girdėjau, gydytojų ir slaugytojų atlyginimai buvo keliami, bet ankstesnis laikotarpis kaip aidas atsiliepia pensijoms“, – sako ministro patarėjas R.Lazutka.

Anot jo, išskirtinė pensijų sistema medikams nebus taikoma, nebent pensijas jie kauptų privačiai.

Skaičius 170 – tiek mln. eurų kitų metų „Sodros“biudžete numatyta pensijoms indeksuoti, o perskaičiuotoms pensijoms – dar 59 mln. eurų.

Lems ekonominiai rodikliai

Kaip pranešama, nuo kitų metų visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje ir augs tiek, kiek vidutiniškai šalyje didės atlyginimų fondas. Dirbantieji taip pat galės lengviau suprasti, kokias teises į senatvės pensiją jau įgijo, nes nuo kitų metų pensijos dydis bus apskaičiuojamas apskaitos vienetais (taškais).

„Tai apgalvota pensijų reforma, kuri, tikiu, padės mažinti senjorų socialinę atskirtį. Jų pensijos nuo šiol didės ne pagal politinę valią – pensijų pokyčius lems ekonominiai rodikliai. Jeigu didės atlyginimai, didės ir pensijos, bet jos negalės būti mažinamos.

Todėl jeigu šiandien prognozuojame kelerius ekonominio augimo metus, tai galima numatyti, kad pensijos didės ne tik šiemet, bet ir kitąmet“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Nuo kitų metų pradžios bus indeksuotos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlaičių, našlių pensijos.

Dar viena svarbi žinia didelei daliai senjorų – kad pensijos bus ne tik indeksuojamos, bet ir perskaičiuojamos. Kitaip tariant, bus nustatyta esamos pensijos vertė apskaitos vienetais (taškais). Dėl to daugiau nei 30 metų stažą turintys pensininkai taip pat sulauks didesnės pensijos.

Indeksuotų pensijų senjorai sulauks jau sausį, o vasarį, planuojama, dirbantieji galės aiškiai matyti, kokias teises į senatvės pensiją jie jau yra įgiję.

„Dalis žmonių, kurie uždirbo mažiau ir dėl to jų pensija mažesnė, nepatenkinti. Jie sako, kad reikėtų pridėti tokią pat eurų sumą visiems. Bet kiti, kurie uždirbo daugiau, sako, kad mes sumokėjome daug daugiau mokesčių, jei pridėsime visąlaik vienodą sumą, tai pensijos labai suartės. Ir taip tas skirtumas nėra didelis. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų gauna pensiją tarp dviejų šimtų penkiasdešimt ir trijų šimtų penkiasdešimties eurų“, – sako ministro patarėjas R.Lazutka.

Tarp kitko

Iki šiol apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys – pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą.

Nuo kitų metų pradžios sistema bus paprastesnė ir ją sudarys bendroji dalis, kuri bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį, bei individualioji dalis, kuri bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą.

Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, galės matyti, kiek stažo ir kiek taškų sukaupė. Taško pirminę vertę nustatė Vyriausybė. Nuo kitų metų pradžios, po indeksavimo, taško vertė bus 3,27 euro. Taško vertė ir bazinės pensijos rodiklis bus indeksuojami kasmet.

Patys taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. O daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba – 5 taškai per metus.

Iki šiol gyventojų sukauptas stažas liks, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai bus perskaičiuotos į taškus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.

Šiuo metu didinamas ne tik vyrų ir moterų pensinis amžius, kuris 2026 metais visiems bus vienodas ir pasieks 65 metus, kaip daugelyje Europos šalių, bet nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai liko 15 metų.

Komentaras

Ekonomistas Nerijus Mačiulis:

– Žinoma, norėtųsi, kad augimas būtų didesnis ir padidėtų penkiasdešimt ar šimtu procentų, bet ištekliai yra riboti ir reikia atsispirti nuo „Sodros“ galimybių. Vis dėlto pokytis, kuris įvyko dabar – tai yra pensijų indeksavimas, – ateities pensijos yra susiejamos su „Sodros“ pajamomis, kurios priklauso nuo užimtumo ir nuo vidutinio darbo užmokesčio augimo. Tai natūralu, kad opozicija visuomet siūlys didesnį didinimą, bet reikia atsispirti nuo galimybių. Turbūt šios reformos didžiausias privalumas – kad mes pensijų sistemą padarome automatišką ir ji nebepriklauso nuo politikų norų, fantazijos, o tik nuo valstybės galimybių.