Medikai ruošiasi ilgajam šventiniam savaitgaliui
Per­nai per 4 šven­ti­nes par­as sku­bi pa­gal­ba su­teik­ta 1260 vil­nie­čių ir mies­to sve­čių, pa­ty­ru­sių įvai­rias trau­mas, per­ša­lu­sių, taip pat ken­čian­čių nuo lė­ti­nių li­gų pa­ūmė­ji­mo, virš­ki­ni­mo sis­te­mos su­tri­ki­mų, pa­dau­gi­nu­sių svai­ga­lų ar be­sis­kun­du­sių ki­to­kiais ne­ga­la­vi­mais.

Penkis – tiek laisvadienių iš eilės šiemet per Kalėdas turės didžioji dauguma dirbančiųjų. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) – vieno didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje – medikai iš ilgametės patirties žino, kad ne visi žmonės laisvas dienas skiria ramiam laikui su šeima.

„Tendencijos, kurias kasmet matome mes, panašios. Ilgos šventės lemia, kad žmonės daugiau pramogauja, atsipalaiduoja ir užmiršta apie brangiausią savo turtą – sveikatą. Žinoma, nemažai įtakos pacientų srautui turi ilgaisiais šventiniais savaitgaliais vyraujantys orai. Jei orai šaltesni, drėgnesni, turime daugiau griūnant kojas, rankas susižalojusių pacientų. Jei per šventes paspaudžia šaltukas, deja, padaugėja galūnes nušalusių pacientų. Nuolat edukuojame žmones, primename, kad apsirengtų šilčiau, nevaikščiotų netinkama avalyne, nes net ir trumpas perbėgimas per lauką plonais bateliais gali baigtis liūdnomis pasekmėmis“, – sako Skubos pagalbos skyriaus medikai.

Paklausti apie šventines traumas, gydytojai priduria, kad kita opi problema – fejerverkai, kuriuos žmonės pastaruoju metu dažnai sprogdina ne tik pasitikdami Naujuosius metus, bet ir švęsdami Kalėdas.

„Išties, ši eilę metų besitęsianti tradicija liūdina, nes nuolat kalbame, aiškiname, kokias baisias ir negrįžtamas pasekmes neatsakingas ir netaisyklingas fejerverkų ar paprastų petardų sprogdinimas gali sukelti, o ypač, jei tai daro apsvaigę, neblaivūs asmenys. Džiaugsmo akimirka būna, bet trumpa, o, įvykus nelaimingam atsitikimui, pasekmės, deja, juntamos visą gyvenimą. Pernai, naujametę naktį, sprogdindami pirotechnikos gaminius, susižalojo 13 asmenų“, – būti atsakingiems ir mokytis iš svetimų, o ne savų klaidų ragina medikai.

Ne paslaptis, kad ne mažos dalies lietuvių šventinis stalas neapsieina be alkoholinių gėrimų, tačiau, kaip pastebi RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja gyd. Gabija Laubner, Kalėdos nepasižymi dideliu alkoholio perdozavimu – didesnio pacientų antplūdžio dėl nesaikingo alkoholio vartojimo medikai, kaip ir kasmet, laukia po Naujųjų metų šventės.

„Pernai per keturias šventines dienas ligonių, kuriuos dėl apsinuodijimo alkoholiu reikėtų gydyti stacionare, nebuvo, nors darbo su dėl alkoholio vartojimo besikreipusiais pacientais Skubios pagalbos skyriuje medikams buvo nemažai. Tačiau, vis dėlto, didžiausio pacientų antplūdžio dėl alkoholio laukiame naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.“, – sako gydytoja, prisimindama pernykštę statistiką, kai į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 65 alkoholiu apsinuodiję žmonės.

Taip pat Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja įspėja, kad šventės ne visiems tampa džiaugsmo šaltiniu: kasmet šventiniu laikotarpiu skyriuje didėja pacientų, apsinuodijusių medikamentais, srautas, t. y., žmonės, geriantys psichotropinius vaistus dėl depresijos, kitų psichologinių sutrikimų, tiesiog jų perdozuoja. Tai būtų galima sieti su šventine depresija, apie kurią prieš šventes specialistai dažnai įspėja. Tokie pacientai guldomi į stacionarą ir juos atveža artimieji, pastebėję pastarųjų būklę.

Taigi, Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pastebi, kad šventinėmis dienomis reikėtų vadovautis pagrindine taisykle – paisyti saiko. „Riebus maistas ir stiprus arba gazuotas alkoholis – blogiausia kombinacija, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių ligų. Todėl rekomenduoju šventiniu laikotarpiu maistą vartoti saikingai, malonumų ieškoti ne alkoholyje ar psichotropinėse medžiagose, o laiką skirti bendravimui su artimaisiais“, – sako gyd. G. Laubner.

Medikai atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių Lietuvoje RVUL Skubiosios pagalbos skyrius šventinėmis dienomis pacientus priims ištisą parą, tačiau jis yra skirtas aptarnauti pacientus, kurių gyvybei gresia grėsmė, o ne konsultuoti dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija