Ligoninių vadovai šaukiasi pagalbos
„Jei­gu bū­tų įgy­ven­din­tas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tro Au­re­li­jaus Ve­ry­gos įsa­ky­mas, nuo 2020 m. sau­sio pra­ktiš­kai už­si­da­ry­tų apie pen­kio­li­ka Lie­tu­vos ra­jo­ni­nių li­go­ni­nių“, – „Lie­tu­vos svei­ka­tai“ po va­kar, tre­čia­die­nį, vy­ku­sio su­si­ti­ki­mo su ra­jo­ni­nių li­go­ni­nių va­do­vais tvir­ti­no Sei­mo So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos frak­ci­jos na­rys Al­gir­das Sy­sas.

Jis teigė esąs kategoriškai prieš tokią ligoninių reformą, nes, uždarius ligonines arba privertus jas pačias užsidaryti, provincijoje gyvenantys žmonės tiesiog liktų be būtinos pagalbos sveikatai.

Myriop stumiantys reikalavimai

Pasak A. Syso, ministro A.Verygos įsakyme nurodytas reikalavimas, kad rajoninėse ligoninėse turi būti teikiamos psichiatrų paslaugos, jas visas nužudytų: „Juk šiuo metu tokias paslaugas teikia tik Mažeikių rajono ligoninė. Kur ministras per metus tikisi rasti tiek psichiatrų? Akivaizdu, kad toks reikalavimas – nerealus, perteklinis.“

Parlamentaro žiniomis, šiuo metu, pavyzdžiui, Prienų ligoninėje per metus apsilanko apie 2,5 tūkst. pacientų. Jei jos neliks, žmonės bus priversti važiuoti į Kauno ligonines. Vadinasi, jos turės plėstis.

„Valdantieji nuolatos aiškina, kad jų tikslas – stiprinti regionus, tačiau, jeigu bus uždarinėjamos ligoninės, kiek gi žmonių liks be darbo? Kur jiems reikės dėtis? Iš mažų miestelių žmonės bus gtiesiog išstumti“, – piktinosi A. Sysas.

Pertvarka prasidės po rinkimų?

Seimo narys pastebėjo, kad iš praėjusios savaitės Seimo darbotvarkės buvo išimtas klausimas dėl ligoninių pertvarkos.

„Pagaliau atsibudo valdančiųjų „valstiečių“ frakcijoje esantys gydytojai, suprasdami, kad kolegoms ir ligoniams daro meškos paslaugą“, – kalbėjo A. Sysas.

Jo žiniomis, rajoninių ligoninių pertvarka numatyta 2019 m. antroje pusėje, kai jau bus pasibaigę Savivaldybių rinkimai, bijant valdantiesiems jų nepralaimėti.

„Kitaip tariant, bus uždegtas minos šniūras, o susprogs ji 2020 m. pradžioje. Mano galva, rajoninės ligoninės pačios turėtų tvarkytis taip, kad jos būtų rentabilios“, – aiškino A. Sysas.

Jis priminė šviesios atminties, buvusio sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos įsakymą, kuriuo buvo apibrėžti reikalavimai mažosioms rajonų ligoninėms.

A.Sysas įsitikinęs, kad šį įsakymą reikėtų perkelti į įstatymą, kuris užkirstų kelią kėsintis į mažas ligonines, sutelkiant visas gydymo paslaugas keliose didelėse šalies ligoninėse.

Gresia socialinė įtampa

Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje dalyvavęs Rajoninių ligoninių asociacijos ir Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris neabejoja, kad, jeigu bus nuspręsta uždaryti apie penkiolika rajoninių ligoninių, kils socialinė įtampa.

„Ar bus užtikrintos galimybės provincijoje gyvenantiems žmonėms turėti tokį patį prieinamumą, gaunant sveikatos apsaugos paslaugas, kaip ir didžiųjų miestų gyventojams? Mano galva, šioje srityje bus juntamas ženklus pablogėjimas“, – tvirtino gydytojas.

V.Sudario skaičiavimais, pradėjus rajoninių ligoninių pertvarką, iš kiekvienos ligoninės gali būti atleista maždaug po 60 darbuotojų.

„Be nemenkų finansinių išlaidų, išmokant išeitinius atlyginimus, tektų patirti ir rimtesnių problemų – po darbo, savaitgaliais, švenčių dienomis rajonuose nebeliktų galimybių teikti būtinąją medicininę pagalbą“, – svarstė V. Sudaris.

Stinga greitosios pagalbos ekipažų

Jeigu rajonuose nebeliktų būtinosios medicininės pagalbos paslaugų, prireiktų nemažai greitosios pagalbos ekipažų ir automobilių.

O jų, V. Sudario teigimu, ir dabar gyvybiškai stinga. Apie tai, jo pastebėjimu, kažkodėl šiuo metu niekas nekalba. Todėl ir rajonų gyventojams, ir medikams – labai neramu.

Jau aiškus uždarymo planas?

Išmanydamas ligoninių valdymo ir finansinius reikalus, V. Sudaris aiškino, kad, greičiausiai, kitais metais po Savivaldybių rinkimų, maždaug rugsėjo mėnesį, kai su ligoninėmis Ligonių kasos sudarinėja sutartis, su numatytomis uždaryti ligoninėmis tos sutartys tiesiog nebus sudarytos.

Kalbėdamas apie savo vadovaujamą Pakruojo ligoninę, jis prognozavo, kad joje ko gero liks tik slaugos paslaugos, konsultacinė poliklinika, galbūt dar – dienos terapijos skyrius bei chemodializės paslaugos.

„Nebeliktų terapijos, vaikų ligų, priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Mūsų ligoniams tektų vykti į Panevėžį arba Šiaulius“, – teigė manąs V. Sudaris.

Jis neneigė turįs žinių, kad gali tekti užsidaryti ir Joniškio, ir Radviliškio bei Naujosios Akmenės ligoninėms.

Paklaustas, ką, gindami savo interesus, su kolegomis planuoja daryti, V. Sudaris tik šyptelėjo: „Mes esame ne įstatymų kūrėjai, o – vykdytojai. Šviesime visuomenę, kalbėsimės su politikais, Seimo nariais. Juk sveikatos apsaugos politiką formuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o ne – ligoninės“.