Liberalė embrionų saugojimo kaštus po tam tikro laiko siūlo perkelti valstybei
Opo­zi­ci­nio Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vė Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen siū­lo pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo me­tu su­kur­tų emb­rio­nų sau­go­ji­mo kaš­tus po tam ti­kro pe­rio­do per­kel­ti vals­ty­bei.

Seimo narė registravo pataisas, kad šeima pati pasirinktų laikotarpį, kiek savo lėšomis saugos ir naudos embrionus. Tačiau projekte numatytas minimalus saugojimo laikotarpis – ne trumpiau kaip dveji metai.

Kai pasibaigtų pagal poros raštu pareikštą valią embriono saugojimo terminas arba vienas jų mirtų, pasibaigtų santuoka ir t. t., sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų tolesnis saugojimas būtų finansuojamas valstybės lėšomis.

„Seimas priėmė įstatymą, kuris turi, sakyčiau, prieštaringą nuostatą dėl amžino embrionų saugojimo ir dabar situacija tokia, kad amžino saugojimo kaštai gula ant porų, kurios nori susilaukti vaikų. Žmonės neturi pasirinkimo, kaip tik saugoti iki gyvenimo pabaigos, keista situacija“, – BNS sakė Seimo narė.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad ne viena pora atsisako procedūrų dėl neapibrėžtos situacijos su šaldymo kaštais, todėl siūlanti kompromisinį variantą, kada valstybė po tam tikro laiko perimtų saugojimo kaštus. Anot parlamentarės, embrionų šaldymas šeimai mėnesiui kainuoja per 30 eurų.

„Kaštai nėra labai dideli, bet, mano manymu, tai kur kas teisingesnis sprendimas nei tuos kaštus palikti poroms. Poros savo nuožiūra, jei turi tokias galimybes, gali saugoti ir dešimt, ir penkiolika metų, tai visiškai jų apsisprendimo reikalas, tačiau tuo atveju, jei nenori ir negali, ši prievolė pereina valstybei“, – kalbėjo parlamentarė.

V. Čmilytė-Nielsen anksčiau teikė pataisas, kuriomis siūlė atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų amžino saugojimo, tačiau Seimas tam nepritarė.

Pagal dabartinį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai turi būti saugomi neribotą terminą.

Sveikatos apsaugos ministerijoje darbo grupė yra parengusi Embriono donorystės programos projektą, kad pagalbinį apvaisinimą pasirinkusioms poroms atsirastų galimybė išvengti neterminuoto embrionų saugojimo išlaidų. Pagal jį, valstybė sumokėtų už donuotų embrionų saugojimą.

V. Čmilytės-Nielsen projektas numato, kad praėjus poros pasirinktam embrionų saugojimo savo lėšomis terminui, jų laikymo kaštai pereitų valstybei nepriklausomai nuo to, ar šeima nuspręstų embrionus donuoti – galėtų to nedaryti.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, vieno embrionų banko išlaikymas valstybei per metus atsieitų apie 40 tūkst. eurų.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, susikirtus politikų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, jų šaldymo ir naikinimo.

Liberalioji pusė pabrėžė porų interesus susilaukti vaikų ir priešinosi sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimui.

Pasisakantieji už negimusio embriono kaip gyvybės apsaugą jų siūlė sukurti ne daugiau trijų, kad visi būtų panaudoti ir pabaigus pagalbinio apvaisinimo procedūras nebūtų sunaikinami.

2016 metais buvo priimtas liberalusis įstatymo variantas, tačiau vėliau įrašyta prievolė dėl neterminuoto saugojimo. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įsigaliojo nuo 2017 metų ir atvėrė galimybę pagalbinį apvaisinimą finansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.