Laukti eilėse pas gydytoją nebereikia, tačiau ne Lietuvoje
Vo­kie­ti­ja at­si­lie­ka te­le­me­di­ci­nos sri­ty­je, ma­no vo­kie­čiai. Ta­čiau nuo da­bar šios ša­lies gy­ven­to­jams at­si­ran­da ga­li­my­bė gau­ti me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą, ne­sė­dint va­lan­das gy­dy­to­jo pri­ima­ma­ja­me, o nuo­to­li­niu bū­du per per vaiz­do po­kal­bį in­ter­ne­tu.

Vokiečiai labai mėgsta gydytis, rašoma naujienų portale DW. Vidutiniškai vienas Vokietijos gyventojas pas gydytoją apsilanko 18 kartų per metus. Palyginimui Danijoje ir Norvegijoje – tik šešis ar septynis kartus. Niekur pasaulyje neryjama tiek daug tablečių, nedaroma tiek daug operacijų ir rentgeno, įvairiausių tyrimų bei magnetinio rezonanso tomografijos, kaip Vokietijoje, teigia straipsnio autoriai.

Vokietijos gydytojų kongresas nuo gegužės mėnesio leido telemediciną, tai yra pacientą gydyti neakivaizdiniu būdu per telefoninį arba vaizdo pokalbį.

Vokiečių sveikatos palaikymui kasmet išleidžiama daugiau kaip 300 milijardai eurų. Tai įnašai į vokiškas ligonių kasas ir dotacijos iš biudžeto.

Vokietijoje dirba daug gydytojų, ypač miestuose. Tarkime, Berlyne nuosavą kabinetą gydytojas galima atidaryti tokiu atveju, jei to paties profilio kolega savo uždarys, parduos ar išeis į pensiją. Tačiau Vokietijos provincijoje situacija kitokia. Kaimas naujų gydytojų netraukia, o praktikuojančių darosi vis mažiau, tad kelias pas mediką vis ilgėja.

Tačiau ne tik todėl Vokietijos gydytojų kongresas nuo gegužės mėnesio leido telemediciną, tai yra pacientą gydyti neakivaizdiniu būdu per telefoninį arba vaizdo pokalbį.

Iš namų duomenys klinikai perduodami automatiškai

Telemedicinos atžvilgiu Vokietija iki šiol buvo besivystanti šalis, tvirtina DW. Vokiečių gydytojams galima savo pacientus telefonu „prižiūrėti“ tik po to, kai šie bent kartą apsilanko mediko kabinete.

Tarkime, taip daro Berlyno universitetinės klinikos „Charite“ kadriologai. Atokių rajonų pacientams, kurie gydėsi stacionare, namo išduodama aparatūra, kuria jie kas rytą matuoja kraujo spaudimą ir daro elektrokardiogramą. O duomenys automatiškai perduodami klinikos „Charite“ gydančio gydytojo kompiuteriui. Jei kas ne taip, medikas skambina pacientui ir konsultuoja telefonu, duoda nurodymus arba kviečia atvykti į kliniką.

Nuo šiol atskirais atvejais diagnozę galima bus nustatyti ir terapiją skirti nuotoliniu būdu. Ir daryti tai ne tik priėmimo valandomis, bet pacientui patogiu metu.

Medicinines konsultacijas Vokietijoje ir anksčiau būdavo galima gauti per internetą ir telefoną. Tokias paslaugas teikdavo startuolis iš Miuncheno „Teleclinic“. Ši kompanija su 250 gydytojų specialistų iš įvairių Vokietijos kampelių sudarė sutartis ir pernai aptarnavo jau 10 tūkst. pacientų.

Registracija internetu

Vokietijoje pacientus galima konsultuoti ir nuotoliniu būdu. pexels.com nuotrauka

Norintieji gauti „Teleclinic“ konsultaciją iš pradžių turi užsiregistruoti klinikos svetainėje arba per atitinkamą programėlę per mobilųjį telefoną. Tai užima ne daugiau vienos minutės. Vėliau – vaizdo skambutis nurodytu numeriu. Atsiliepia vienas iš „Teleclinic“ darbuotojų. Dažniausiai tai būna vieno iš universitetų medicinos fakulteto vyresnio kurso studentas.

Studentas surengia pirmą apklausą: kas ir kur skauda, ar yra temperatūros, ar vartoja vaistus, jei taip, kokius... Tai standartinis rinkinys klausimų, kuriuos gydytojo kabineto registratūroje užduoda medicinos sesuo. Jeigu „Teleclinic“ darbuotojas mato, kad su pacientu visai blogai, į jo namus iškart kviečia greitąją medicinos pagalbą.

Po apklausos studentas rekomenduoja, į kokį specialistą derėtų kreiptis.

Tarkime, dermatologo šeštadienį 11 valandą vakaro duomenų bazėje gali nebūti, bet „Teleclinic“ garantuoja, kad reikiamo specialisto konsultacijos neteks laukti daugiau kaip vienos paros.

Praėjus porai minučių po konsultacijos pacientas gauna elektroninį laišką su žinia, koks gydytojas ir kurią valandą kitą dieną suteiks jam vaizdo konsultaciją. Jei vaizdo transliacija ne itin kokybiška, pacientas pažeistos odos vietos nuotrauką gali nusiųsti gydytojui elektroniniu paštu.

Laikraščio „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ žurnalistas, asmeniškai atlikęs eksperimentą, liko patenkintas „Teleclinic“ paslaugomis. Juolab, kad „telegydytojas“ užtikrino žiniasklaidos atstovą, kad odos vėžio jis neturi. Tiesa, savo atsakymą medikas pateikė kaip konsultaciją, o ne kaip diagnozę, kurią gydytojas gali nustatyti, išrašyti receptą ir nedarbingumo pažymą, kaip būna per įprastą apžiūrą kabinete.

Magnetinio rezonanso tomografija. pixabay.com nuotrauka

Telemedicinos eksperimentas

Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemėje nuo praėjusių metų spalio atliekamas eksperimentas, per kurį vietos gyventojai turi galimybę per internetą gauti visą medicinos paslaugų paketą, tarp kurių – diagnozė, gydytojo skyrimas, receptas ir, esant reikalui, nedarbingumo pažyma.

Už šios federalinės žemės ribų „Teleclinic“ pacientams paprastai tenka mokėti iš savo kišenės – 30,95 euro už kiekvieną vaizdo pokalbio seansą, iš kurių gydytojas gauna 20 eurų.

Šias išlaidas savo klientams kol kas padengia tik atskiros privačios ir valstybinės ligonių kasos. Badeno-Viurtembergo žemėje vaizdo terapija įeina į apmokamų medicinos draudimo paslaugų komplektą ir papildomo mokesčio nėra.

Eksperimento rezultatai teikia vilčių. Maždaug apie pusę atvejų, kai vietos gyventojai kreipėsi pagalbos į „vaizdo gydytoją“, jiems nebereikėjo eiti įprasto vizito pas mediką.

Telemedicina, kaip nurodo jos šalininkai, daugeliui žmonių, ypač gyvenančių provincijoje, padeda išvengti ilgų kelionių iki artimiausio gydytojo, taip pat daugybės valandų laukimo priėmime ir papildomos rizikos užsikrėsti gripu nuo ko nors, taip pat laukiančio, kada pateks į mediko kabinetą.

Bet kokiu atveju pacientui dažnai reikia atlikti tyrimus. pixabay.com nuotrauka

Pacientų teisių gynėjai nesižavi

Dar vienas pranašumas – konsultuojant nuotoliniu būdu, mažinamas srautas į ligoninių skubios pagalbos priėmimų skyrius, į kuriuos, jei kas nors pradeda skaudėti, vokiečiai kreipiasi poilsio dienomis ir darbo dienų vakarais, kai nedirba įprasti gydytojų kabinetai. Skubios pagalbos paslaugas Vokietijoje taip pat apmoka ligonių kasos.

Tačiau neakivaizdinis gydymas turi ir priešininkų. Pacientų interesų gynimo bendruomenė mano, kad toks gydymas negali užtikrinti aukštos kokybės, jog terapijos standartai mažės, o telegydymo sumanymas turi tikslą sumažinti ligonių kasų išlaidas ir perskirstyti praktikuojančių gydytojų lėšas į beveidžius medicinos koncernų skambučių centrus.

„Jeigu vaizdo priėmimai pasidarys madingi, – nurodo ši bendruomenė, – gydytojų vizitai pas gulinčius ligonius į namus pasidarys retesni, ir taip bus ne tik provincijoje.“

Šia idėja nesižavi ir Vokietijos naminių gydytojų susivienijimas, ir Berlyno medicinos skyrius. Mat teigia, kad asmeniškas gydytojo ir paciento kontaktas ir toliau turi būti visų pagrindinis visko kriterijus. O skaitmeninių formų naudojimas atskirais atvejais gali būti tik kaip protinga papildoma priemonė.