Kovai su oro taršos sukeltomis ligomis kasmet išmetami milijardai eurų
Eu­ro­pos vi­suo­me­nės svei­ka­tos al­jan­sas (EP­HA) pa­skelb­ta stu­di­ja ro­do, kad vi­so­je Eu­ro­po­je dėl ke­lių trans­por­to ke­lia­mos oro tar­šos kas­met pri­skai­čiuo­ja­ma apie 400 tūks­tan­čių prieš­lai­ki­nių mir­čių. Su oro tar­šos su­kel­to­mis prob­le­mo­mis ko­vo­ti pra­ran­da­ma nuo 67 iki 80 mlrd. eu­rų.

„Lietuva su ypatingu pomėgiu dyzeliams sumoka milijonus eurų kasmet iš savo šalies sveikatos biudžeto, dorodamasi su oro taršos sukeltomis ligomis. Jei žalos sveikatai dydis Europos Sąjungoje, 2016 metų skaičiavimais, galėjo siekti net iki 80 milijardų eurų, tai Lietuvos dalis tame skaičiuje – turbūt ne vienas šimtas milijonų“, – EPHA studijos išvadas pakomentavo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Anot jo, Lietuvoje susiklosčiusi oro taršos situacija nėra pati blogiausia Europoje, bet tikrai negali būti laikoma gera. „Daugelis lietuvių savo šalį vadina žaliu kraštu, bet pažvelgus į statistinius oro taršos duomenis kai kuriuose miestuose, būtų teisinga juos nustoti vadinti „žalumos oazėmis“ ir objektyviai pervadinti „smogo sostinėmis“, – teigia Kęstutis Kupšys.

Net po „dyzelgeito“ Lietuvos keliuose nesumažėjęs, o pagal šių metų statistiką netgi didėjantis, dyzelinių automobilių kiekis, vartotojų atstovo vertinimu, atspindi visuomenės suvokimo apie nematomas grėsmes lygį: nematau, vadinasi, taršos nėra. Tačiau taip galvoti – yra neatsakinga tiek savo, tiek aplinkinių atžvilgiu.

„Azoto oksidai bei kietosios dalelės – pagrindinė dyzelinių variklių bėda. Kelias valandas už automobilio vairo kelyje arba kamščiuose praleidžiantis vairuotojas paspartintu tempu žudo savo plaučius, alina organizmą ir trumpina savo gyvenimą. Tarša pasiekia ir praeivių, keleivių plaučius. Koks aukštas taršos mastas, gali įsitikinti kiekvienas, išvažiavęs per kamščius pasivažinėti po Vilnių elektromobiliu ar kitokiu netaršiu automobiliu. Sėdint netaršiame automobilyje, aiškiai jaučiasi, kokia ženkli išmetamųjų dujų, kurias išleidžia kamštyje aplink stovinčių automobilių varikliai, koncentracija“, – teigia LVOA atstovas.

K. Kupšys primena, kad Vyriausybė jau turi naują Nacionalinį oro taršos mažinimo plano variantą, kurio patvirtinimo tikimasi dar šiemet.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas liepą atliko visuminių automobilio naudojimo kaštų tyrimą, kuris patvirtino, jog dujinių (SND) automobilių eksploatacijos kaina šiuo metu yra žemiausia, jei suskaičiuojamos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį. Antroje vietoje pagal bendrą eksploatacijos pigumą – dyzelinu varomi automobiliai. Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio. Tyrimas perša išvadą: be valstybės paramos švariam transportui ir mokestinių sankcijų taršiam transportui situacija nesikeis, nes toliau vyraus dyzelinas ir dujos. Elektra varomas lengvasis transportas pasieks eksploatacijos kainos paritetą su dyzeliu varomais varikliais maždaug tik apie 2025–2030 metus.