Kodėl vieni žmonės be paliovos sloguoja, o kiti ne?
Tai, ar šią žie­mą per­šal­si­te, ar su­ge­bė­si­te šal­tą­jį se­zo­ną pa­temp­ti be var­van­čių no­sių, ga­li pri­klau­sy­ti ir nuo to, su kiek dir­gik­lių su­si­du­ria jū­sų no­sis ir kvė­pa­vi­mo ta­kai, ra­šo li­ves­cien­ce.com.

Tyrimo metu tikrinti du saugos mechanizmai, kuriais naudojasi žmogaus ląstelės jo kvėpavimo takuose, idant apsisaugotų nuo įvairių grėsmių. Vienas mechanizmas saugo nuo virusų, tokių, kaip slogos virusas, o kitas nuo oksidacinio streso. Tokio pobūdžio žalą ląstelėms daro kiti dirgikliai, tokie, kaip cigarečių dūmai ar žiedadulkės.

Tyrėjams plaučių ląsteles paveikus cigarečių dūmais, kad šios imtų su jais kovoti, jos tapo pažeidžiamesnėmis rinovirusui.

Tiriant paaiškėjo, kad egzistuoja ryšys tarp abiejų apsaugos sistemų: jei organizmas daugiau dėmesio skiria apsaugai nuo oksidacinio streso, pavyzdžiui cigarečių dūmų, mažiau dėmesio tenka tokiems įsibrovėliams į organizmą, kaip rinovirusas, kuris yra pagrindinė visų slogų priežastis.

„Jūsų kvėpavimo takai saugo ne tik nuo virusų, bet ir nuo kitų į takus patenkančių žalingų substancijų, – pranešime teigė Jeilio medicinos mokyklos Niuheivene laboratorijos docentė, pagrindinė studijos autorė dr. Ellen Foxman. – Kvėpavimo takai sugeba pakankamai gerai tvarkytis su vienu dirgikliu. Tačiau jeigu iš karto veikia du dirgikliai, sistema persijungia. Mes išsiaiškinome, kad jūsų kvėpavimo takai gali prisitaikyti ir mėginti tvarkytis su kitais dirgikliais, tačiau to kaina yra neatsparumas rinoviruso infekcijai.“

Tyrimas buvo publikuotas rugsėjo 11 dieną žurnale „Cell Reports“.

Apsaugos „mainai“

Kvėpavimo takais plintantys virusai kasmet Jungtinėse Valstijose žmones susargdina apie 500 milijonų kartų, 2 milijonai susirgimų baigiasi ligoninėse. Tačiau vieni žmonės ligai yra atsparesni – gali turėti santykį su virusu, tačiau nesusirgti, nes jų kvėpavimo takuose esančios ląstelės susidoroja su virusu prieš pasireiškiant bet kokiems simptomams. Tuo tarpu kitų žmonių kvėpavimo takų ląstelės pralaimi kovą su virusu ir šie suserga.

Idant geriau suprastų, kodėl kai kurie žmonės pasigavę virusą suserga, o kiti ne, tyrėjai ištyrė sveikų žmonių kvėpavimo sistemos ląsteles. Ląstelės buvo gautos iš nosies ertmių bei plaučių.

Tyrėjai išsiaiškino, kad nosies ląstelės geriau kovojo su virusais, o plaučių su oksidaciniu stresu ir dirgikliais.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad tarp šių dviejų mechanizmų iš tikrųjų egzistuoja mainai. Tyrėjams plaučių ląsteles paveikus cigarečių dūmais, kad šios imtų su jais kovoti, jos tapo pažeidžiamesnėmis rinovirusui.

„Jos susitvarkė su cigarečių dūmais, tačiau nebepajėgė taip gerai kovoti su virusu, – teigė Ellen Foxman. – Ir virusas geriau veši.“

Anot tyrėjų, šis atradimas gali padėti suprasti, kodėl rūkoriai yra labiau linkę sloguoti, lyginant su žmonėmis, kurie nerūko.