Kodėl Lietuvos vyrai kenčia?
Eg­zis­tuo­ja vy­rų įvaiz­džio ste­reo­ti­pai, kad jie tu­ri bū­ti stip­rūs, ne­tu­rė­ti prob­le­mų ar bent dėl jų ne­sis­kųs­ti, ne­verkš­len­ti, ge­rai už­dirb­ti... Ki­taip bū­tų lai­ko­mi ne­vy­riš­kais. Ly­gių ga­li­my­bių plė­tros cen­tro eks­per­tės Mar­ga­ri­tos Jan­kaus­kai­tės įsi­ti­ki­ni­mu, kol su­vo­kiant vy­ro ta­pa­tu­mą ne­kal­ba­ma apie tai, kad jis tu­ri tei­sę bū­ti vi­sa­ver­čiu žmo­gu­mi, tu­rin­čiu sa­vo emo­ci­jų, bė­dų, skaus­mų, džiaugs­mų, ga­li­my­bę au­gin­ti vai­kus, o ne vien bū­ti vien „ban­ko­ma­tu“, keb­lu­mų tu­rės ir mo­te­rys.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, per renginį „Tvirta mergaitė. Apie vaikų gyvenimas be rožinių akinių“ Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kalbėdama apie kultūrinį seksismą ir vaikų ateitį, nemažai dėmesio skyrė vyrų įvaizdžio problemai.

Tikras vyras nesiskundžia, neverkia kam nors ant peties, neturi problemų, o jei turi – jas sprendžia. Tačiau dažnai taip ir sprendžia: arba prisigeria, arba dozę paima, arba ką nors sumuša, arba nusižudo.

„Apie kultūrinį seksizmą nenorėčiau kalbėti vien iš tos perspektyvos, kaip patriarchalinė sistema atima iš moterų dalį galimybių, žmogiškumo. Mano tikslas – parodyti, jog kultūrinis seksizmas taip pat blogai veikia vyrų patirtis, kaip ir moterų, nors ši vyrų pusė mažai pastebima, – sakė Margarita Jankauskaitė. – Kokiu būdu kultūrinis seksizmas neigiamai veikia vyrus?“

Netikro vyro etiketė

Ekspertės teigimu, kultūrinis seksizmas yra paremtas tuo, kad tai, kas susiję su moterimis arba moteriškumu, laikoma nevisaverčiu. „Tai, ko vyras turėtų vengti visomis savo išgalėmis“, – sakė ji.

Kas atsitinka, kai vyrui mėginama pasiųsti žinutę, kad jis ne visai yra toks, kokio reikėtų kultūrai. Margarita Jankauskaitė pateikė pavyzdį, kai kokiame nors Holivudo filme, tarkime, treneris į sportininkus, kuriems kas nors nepasisekė, kreipiasi „ladies“ („damos“), „girls“ („mergaitės“) ir panašiai. Sąvoka ar žodis, vienos grupės naudojamas kaip pozityvus apibūdinant savo tapatybę, kitos grupes atžvilgiu tampa pažeminimu, beveik keiksmažodžiu.

„Kitaip sakant, vyrui siunčiamas signalas, kad to, kas siejama su moteriškumu, reikėtų vengti kaip maro, – teigė ekspertė. – Arba jam bus užkabinta netikro vyro etiketė.“

Regis, to vengiančio vyro gyvenimas turėtų būti sėkmingas ir laimingas. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?

Vieša erdvė ir vyrų problemos

Margarita Jankauskaitė kalbėjo: „Žinome, kad vyrai kaip socialinė grupė yra labai heterogeniška. Jie turi skirtingus gebėjimus, galimybes, patirtis. Nėra taip, kad visų vyrų gyvenimas būtų klotas rožėmis. Būna, kad susiduria su dideliais iššūkiais. Deja, ir dėl to apribojimų, kuriuos uždeda kultūra. Tačiau ar girdime, kad viešoje erdvėje būtų kalbama apie vyrų patiriamas problemas?“

Ekspertė retoriškai klausė, kad galima girdėti apie vyrus tiek, kiek apie moteris, kai jos diskriminuojamos, pažeidžiamos jų teisės ir taip toliau. „Ar vyrai telkiasi į organizacijas, kad keltų problemas, su kuriomis susiduria, gintų savo teises?“ – teiravosi ji.

Margarita Jankauskaitė teigė, kad kai kovojama už moterų teises, stipriai pasirūpinama ir vyrų teisėmis, bet jie ne visada tai supranta.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Romo Jurgaičio nuotrauka

Dvi medalio pusės

Lygių galimybių plėtros centro atstovė sakė, kad vyrai turi masę problemų ir jas vardijo. Iš mokymo proceso iškrenta daugiau berniukų, negu mergaičių. Visą gyvenimą trunkantis mokymasis – tokiame vyrų dalyvauja daug mažiau, negu moterų. Dėl nenatūralių priežasčių vyrai miršta gerokai dažniau, negu moterys. Kalinčių vyrų yra keliomis dešimtimis kartų daugiau, negu moterų. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose vyrų ir moterų savižudybių skirtumas – septyni kartai.

Margarita Jankauskaitė pažymėjo, kad mūsų šalyje yra labai daug specifinių vyriškų problemų. Tačiau apie jas nekalbama. Kodėl?

„Tikras vyras nesiskundžia, neverkia kam nors ant peties, neturi problemų, o jei turi – jas sprendžia, – apie mitus sakė ekspertė. – Tačiau dažnai taip ir sprendžia: arba prisigeria, arba dozę paima, arba ką nors sumuša, arba nusižudo.“

Lygių galimybių plėtros centro atstovė tęsė, kad tai – nekonstruktyvūs būdai, kuriuos renkasi problemų turintys vyrai. O pagalbos neieško, nes bijo būti išvadintais nevyriškais. Tada viešoje erdvėje apie tas problemas negirdime.

Margarita Jankauskaitė mano, kad kalbėjimą reikia praplėsti nuo moterų iki vyrų. Dar svarbu, jog kol mūsų visuomenė nepakeis tradicinių vyriškumo normų, moterų emancipacija toli nenužengs. „Dirbdamas tik su viena visuomenės dalimi, nematydamas kitos medalio pusės, pažanga gali siekti tik tam tikro lygio“, – sakė ji.

Ekspertė aiškino, kad apibrėžiant vyriškumo normas, tai veikia ir moteris. Kol suvokiant vyro tapatumą nekalbama apie tai, kad jis turi teisę būti visaverčiu žmogumi, turinčiu savo emocijų, bėdų, skausmų, džiaugsmų, galimybe auginti vaikus, o ne vien būti vien „bankomatu“, keblumų bei iššūkių turės ir moterys. Todėl reikia daug daugiau daryti, padedant jiems išsivaduoti iš tradicinio vyriškumo, kaip tai yra suprantama, gniaužtų.