Kodėl būna sunkios rugsėjo dienos
Ko­dėl vie­ni vai­kai tie­siog ver­žia­si į mo­kyk­lą, o ki­ti į ją ne­no­ri ei­ti nuo pir­mos die­nos? Pa­ta­ria Kau­no Su­zu­kio pra­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė, lek­to­rė, edu­ka­ci­nių už­siė­mi­mų kū­rė­ja Ry­kan­tė Šim­kū­nai­tė.

– Psichologiniam vaiko nusiteikimui eiti į mokyklą labai svarbus tėvų indėlis. Jo turbūt neįmanoma pervertinti?

Rykantė Šimkūnaitė: „Pirmąją savaitę neskubėkite vaiko palikti mokykloje vieno: palydėkite jį į klasę, pabendraukite su mokytoja, vaiko klasės draugais, jų tėvais.“

– Dažniausiai vaikai nori eiti į mokyklą, nes iš prigimties yra smalsūs, lankydami mokyklą nori būti panašūs į suaugusiuosius, tikisi susirasti naujų draugų, džiaugiasi naujais daiktais (kuprine, pieštukais). Tėveliai turėtų su vaiku dažnai kalbėti apie mokyklą – kaip smagu bus mokytis, sužinoti ir išmokti daug naujų dalykų, susirasti daug draugų, susipažinti su mokytoja ir turėtų papasakoti, kokių smagių dalykų patys patyrė mokydamiesi. Taip vaikas susiformuos teigiamą nuomonę apie mokyklą, mokytojus, bendraklasius ir mokymąsi, lengviau įveiks nerimą ir baimę. Didelę klaidą daro tėvai, kurie gąsdina vaikus mokykla: „Palauk, kai nueisi į mokyklą, tai tau bus...“; „Iš tavęs juoksis, jei nemokėsi skaityti“; „Mokytoja bars už tokį elgesį.“ Toks tėvų elgesys tik padidins įtampą, išankstinė neigiama nuomonė apie mokyklą ir mokytojus gali apsunkinti adaptaciją.

Mokytojas – šeimos gyvenimo dalis

– Ar vaiko adaptacijai turi reikšmės mokytoja? Juk jei mokytoja nepatinka, vaikas nebenorės eiti į mokyklą. Ką tokiu atveju patartumėte?

– Pirmasis mokytojas – labai svarbus žmogus visos jūsų šeimos gyvenime. Gerai, jei nuo pat pradžių atsiranda šiltas bendravimas.

Jei santykiai su mokytoja įtempti, dažniau rodykite vaikui savo meilę, neneikite jo neigiamų jausmų ir išgyvenimų, leiskite liūdėti, nerimauti, verkti. Apie iškilusias problemas pasikalbėkite su mokytoja, pabandykite kartu rasti tinkamą problemos sprendimą. Tokiu atveju labai svarbu pasitikėti mokytojais ir tikėti, kad visus sunkumus įmanoma įveikti. Jūsų požiūris ir emocijos persiduoda vaikui, tad net ir įtemptoje situacijoje stenkitės spinduliuoti pasitikėjimą, ramybę, geranoriškumą.

– Kiek trunka adaptacija, kai vaikai jau apsipranta ir tampa savimi?

– Adaptacijos periodas gali trukti nuo 2–3 savaičių iki pusmečio. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: individualių asmenybės savybių, gebėjimo bendrauti su aplinkiniais, mokymo programos sudėtingumo ir vaiko pasirengimo mokyklai lygio. Ne mažiau svarbus ir artimųjų palaikymas. Norint adaptacijos laikotarpiu padėti vaikui, reikia jį palaikyti, dažnai pagirti, nekritikuoti dėl nepavykusių darbų, nelyginti su kitais bendraklasiais. Pirmokėlį reikia skatinti pasitikėti savimi, stengtis padėti įveikti visas nesėkmes.

Sunkiausia droviems vaikams

– Koks vaikų elgesys būdingas adaptacijos periodu?

– Taikydamasis prie naujos aplinkos mokinukas tampa irzlesnis, dirglesnis, įsitempęs ir neramus. Nerimą išduoda keletas požymių: vaikas atsisako eiti miegoti be mamos ar tėčio, sapnuoja košmarus, skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, dusuliu, nekaip jaučiasi, svaigsta galva, pykina. Taip pat dažniau pyksta, ašaroja, skundžiasi, kad tėvai nemyli. Prisitaikymo laikotarpiu vaikas ieško naujų draugų, stengiasi pritapti, neišsiskirti, nuolat save kontroliuoja. Grįžus namo įtampa atslūgsta, prasiveržia visą dieną kauptos emocijos.

Sunkiausiai adaptaciją išgyvena uždari, drovūs vaikai. Jie nėra linkę patys aktyviai ieškoti naujų pažinčių ir draugystės. Tai kelia įtampą, vaikai būna labiau priklausomi nuo naujų mokyklos draugų elgesio ir aktyvumo. Jei po keleto praleistų mokykloje dienų vaikas ašaroja rytais ir prašo palikti jį namie, sako, jog prastai jaučiasi, arba pareiškia, kad niekada nebeis į mokyklą, nes ten visi pikti, mokytojai nekreipia į jį dėmesio – greičiausiai šis elgesys yra streso išraiška. Reikia išsiaiškinti, kas būtent traumuoja vaiką, kodėl adaptacijos procesas jam toks skausmingas. Būtinai pasikalbėkite apie tai su mokytoja.

Jei adaptacija sėkminga – vaikas jaučia pasitenkinimą eidamas į mokyklą, savarankiškai mokosi, ruošiasi mokyklai, sėkmingai įveikia užduotis, aktyviai bendrauja su kitais klasės vaikais.

Rykantė Šimkūnaitė.Asmeninio archyvo nuotrauka

– Kiek tiesos, kad sunkiau prisitaiko berniukai? Vienturčiai vaikai?

– Mergaitės dažniau būna labiau fiziškai ir emociškai išsivysčiusios. Berniukai būna drąsesni, judresni, aktyvesni, dažniau pasižymi hiperaktyvumu, jiems paprastai būna sunku išsėdėti visą pamoką, sekti mokytojo mintį, susivaldyti garsiai neišreiškus savo minčių ir emocijų, po pamokų jiems būtina atsikratyti įtampos, pabėgioti, pašokinėti, pasigalynėti su bendraamžiais. Be to, berniukai labiau pažeidžiami emociškai. Jei judrus pirmokas dėl savo elgesio ar mokymosi nuolat yra baramas mokytojo, tėvų, greitai jis gali prarasti bet kokį norą mokytis ir imti nekęsti mokyklos.

Problemų mokykloje gali patirti ir labai išlepinti vaikai. Jiems gali atrodyti, kad mokytojas skiria jiems per mažai dėmesio ar mėgsta juos mažiau nei kitus vaikus. Ypač sunku priprasti tiems vaikams, kurie šeimoje neturi aiškių pareigų, reikalavimų, jiems nėra nubrėžtos leistino elgesio ribos.

Kol tėvai dirba

– Ką manote apie pailgintos dienos grupes, kuriose vaikai po pamokų gali praleisti laiką, kol tėvai dar dirba?

– Pailgintos dienos grupė yra patogi visą dieną dirbantiems tėvams. Čia vaikas randa naujų draugų, pabūna lauke, pasportuoja, papietauja, mokosi bendrauti, turiningai leisti laiką. Tačiau pailgintos dienos grupės netinka jautresniems, droviems, greičiau pavargstantiems vaikams. Tokiems vaikams po pamokų reikėtų pailsėti namie.

– Ar pirmokui galima patikėti raktus ir leisti po pamokų pačiam grįžti namo?

– Psichologai mano, kad tik 10 metų vaiką galima palikti namie vieną. Tokio amžiaus vaikas jau moka gerai atrakinti ir užrakinti duris, paskambinti telefonu, paprašyti kaimynų pagalbos. Bent jau pirmąsias savaites reikėtų palydėti vaiką į mokyklą ir parsivesti jį namo. Tėveliai turėtų nepamiršti, kad pirmoko saugaus eismo žinios nėra pakankamos. Pirmąjį mėnesį mokykloje vaikas patiria stiprią fizinę ir psichinę įtampą, tad grįždamas namo po pamokų, gali jausti emocinį ir fizinį nuovargį, tinkamai neįvertinti gresiančių pavojų, nepasirinkti saugaus maršruto. Todėl derėtų kurį laiką padėti vaikui, kad jis gerai išmoktų maršrutą, įgytų reikiamų įgūdžių ir patirties grįžti namo savarankiškai.

– Ar mama turėtų bendradarbiausi su mokytoja, skambinti, eiti į mokyklą pasikalbėti?

– Bet koks jūsų dalyvavimas mokyklos gyvenime bus tik į naudą jūsų vaikui. Pirmąją savaitę neskubėkite vaiko palikti mokykloje vieno. Palydėkite jį į klasę, pabendraukite su mokytoja, vaiko klasės draugais, jų tėvais. Jei vaikas labai drovus ir bijo vienas pasilikti mokykloje, paprašykite mokytojos leisti pabūti kartu su vaiku kelias pamokas.

Jei vaikas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka, ir nenori jos lankyti, derėtų dažniau bendrauti su mokytojais. Bendraudami su mokytoja, tėvai gali padėti mokytojai geriau pažinti savo vaiką, laiku sužinoti apie iškylančias problemas ir padėti jas išspręsti. Matydamas tėvų rūpestį, norą padėti, dalyvauti mokyklos, klasės veikloje, vaikas jausis saugesnis. Vaikui lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalytis įspūdžiais ir išgyvenimais.

Kiek skirti laiko mokymams namie

* Pirmoje klasėje vaikams namų darbų neužduodama. Svarbu, kad grįžęs namo vaikas gerai pailsėtų, pasiruoštų kitai dienai. Šiuo metu vaikui svarbu įgyti savarankiško darbo patirties ir pajusti atsakomybę. Todėl nebūtina kasdien tikrinti ir kartu su vaiku ruošti pamokas.

* Domėkitės, kaip vaikui sekėsi, klauskite: „Ką naujo, įdomaus sužinojai?“, „Kas sekėsi lengviau, kas – sunkiau?“, „Su kuo iš vaikų šiandien pavyko pasikalbėti, pažaisti?“, „Kas patiko ar nepatiko?“

* Kasdien kartu su vaiku garsiai paskaitykite vaiko pasirinktą knygą 15–20 minučių. Leiskite vaikui skaityti savo tempu, nekritikuokite, pasidžiaukite jo noru skaityti, pagirkite už teisingai perskaitytus žodžius, sakinius. Jei vaikas dar neskaito, būtinai skaitykite jam patys. Jau po kelių savaičių pastebėsite tokio skaitymo rezultatus, tačiau svarbiausia, kad skaitymas taps kasdieniu įpročiu, plėsis vaiko žodynas.

* Jei vaikui sunkiau sekasi dailiai rašyti raides, galite pasiūlyti papildomai pasitreniruoti. Tačiau nepamirškite, kad svarbiau ne kiekybė, o kokybė. Rašymas vaikui yra nauja ir sudėtinga veikla, tad turėkite kantrybės ir pastebėkite net ir mažiausius pasiekimus.

* Skatinkite vaiką domėtis aplinka, lankykitės muziejuose, bibliotekose, teatruose, koncertuose, padėkite vaikui mokykloje įgytas žinias susieti su gyvenimiška patirtimi.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“