Ko verti mūsų naujamečiai pažadai gyventi kitaip?
Kai lai­kro­džiai mu­ša dvy­lik­tą ir skel­bia pra­si­de­dan­čius nau­jus ka­len­do­ri­nius me­tus, dau­ge­lis pa­sku­bo­mis sau po no­si­mi be­ria­me pa­ža­dus, kaip siek­si­me kar­je­ros aukš­tu­mų, kop­si­me į moks­lo vir­šū­nes, ne­tin­gė­si­me spor­tuo­ti, at­si­sa­ky­si­me ža­lin­gų įpro­čių. 

Ar verta švaistytis pažadais ir įsprausti save į rėmus? Apie naujamečius pažadus kalbamės su psichologe Ramune Murauskiene.

Šiuolaikinis vyras – labai nebrandi siela, labai jauna energija dideliame kūne. Kad vyras taptų stipresnis, jo gyvensena turėtų būti griežtesnė.

Vyriškasis ir moteriškasis keliai

Pasak psichologės, moterų ir vyrų pažadais ir įsipareigojimais primarginti lapai turėtų būti skirtingi. „Visi tie darbo kalendoriai, metų planai, pasiryžimai 365 dienas siekti savo tikslo, juolab kad dabar yra visokių programų ir pasiūlymų, – vyriškasis kelias. Šiuolaikinis vyras – labai nebrandi siela, labai jauna energija dideliame kūne. Kad vyras taptų stipresnis, jo gyvensena turėtų būti griežtesnė.

Jeigu vyras nusprendė rytais anksti keltis, jis ir turėtų taip elgtis, nedaryti sau jokių nuolaidų, nebent itin retai, nes vyras plius nuolaidžiavimas lygu moteriškumas. Šiuolaikiniai vyrai turi labai daug moteriškosios energijos. Jie puošiasi, gražinasi, jautriai reaguoja į savo išgyvenimus, emocines būsenas, kartais tiesiog nemoka gyvenime atlikti savo vyriškosios priedermės.

Sakoma, kad jeigu vyras neturi didelio tikslo ir jo nesiekia, šalia jo esanti moteris visą laiką bus chaotiškos būsenos. Jai bus neramu, nesaugu, nors ji gal net ir nesuvoks, kodėl taip yra. Tokius išgyvenimus moteris patiria būdama su vyru, kuris per daug atsipalaiduoja, plaukia pasroviui, yra nereiklus sau ir mano, kad bus gerai taip, kaip pavyks“, – teigia psichologė, įkūrusi svetainę www.psichologeramune.lt.

Moteriškasis kelias – kitoks. „Teko matyti išleistą darbo knygą, skirtą motyvuotai moteriai. Joje skelbiamas toks šūkis: „Mes nesvajojame. Mes planuojame.“ Šis šūkis visiškai netinka moterims, nes psichologiniu požiūriu jame slypi vyriškoji energija. Tai nėra nei blogai, nei gerai, tiesiog moters esmė yra kitokia. Moteris turi svajoti, o jos svajonės pildosi be didesnių pastangų tada, kai ji gyvena pagal savo prigimtį. Moteriai nereikia arti nežinia kokių dirvonų, kad sulauktų gausaus derliaus. Jai viskas pavyksta tarsi savaime.

Todėl moterims labai svarbu įsisąmoninti, kad joms nedera savęs sprausti į darbo kalendorius, skelbti dienos, savaitės ar mėnesio tikslų, nes jos – emocionalios būtybės, o emocijos yra kaip kvėpavimas – kartais įkvepiame liūdesio, kartais – džiaugsmo, kartais – pasyvumo, tingumo. Moteris turi sau leisti jausti. Kalbant ne apie darbo įsipareigojimus, o apie asmeninį gyvenimą, moteris turi plaukti lyg upe. Moteriai svarbi ciklo pradžia, tačiau ji turi gyventi pagal savo prigimtį, vadinasi, labiau ramybėje, labiau namuose.

Jeigu moteris yra pavargusi, ji jokiu būdu neturėtų užsibrėžti, pavyzdžiui, vakarienei paruošti tris patiekalus. Kai moteris asmeniniame gyvenime elgiasi natūraliai, tada ji ir darbe siekia rezultatų moteriškuoju būdu – dažniau išgeria arbatos su kolegomis, dažniau šnekučiuojasi ir kuria santykius. Tuomet darbas, kurį ji turi padaryti, bus atliktas, tačiau tvyrant kur kas ramesnei atmosferai“, – dėsto pašnekovė.

Įgyvendinkite savo, o ne svetimus norus

Kiekvieno žmogaus norai, tikslai ir pažadai – individualūs. Psichologės teigimu, jokiu būdu negalima jų skirstyti į tinkamus ir netinkamus. Tačiau viena taisykle vadovautis ką nors užsibrėžiant visgi derėtų – noras ką nors keisti turi būti jūsų, o ne primestas iš šalies.

„Šiuo atveju vėlgi vertėtų atkreipti dėmesį į moterų ir vyrų skirtumus. Moters norai kyla arba iš vidaus, intuityviai, arba veikiant visuomenei, artimai aplinkai. Moteriai labai svarbu susirašyti visus savo norus ir atsirinkti, kurie yra tikrai jos, o kurie – kažkieno primesti ar atsiradę iš inercijos. Tarkime, pradėjote lankyti anglų kalbos kursus ir pajutote, kad jie – ne tokie įdomūs, kaip tikėjotės, bet verčiate save juos baigti, nes pradėjote. Svarbu pasirinkti savo kelią. Kai moteris tai padaro, ji natūraliai nestovi vietoje. Juk kiekvienas žmogus natūraliai vystosi, patenka į tam tikras situacijas, susitinka su įvairiais žmonėmis.

Visokias motyvacines, sąmoningumo programas moteriai reikėtų vertinti apdairiai. Žmonės savaime yra linkę gerėti, mes visi matome savo silpnybes ir norime labiau išryškinti savo pranašumus. Kita vertus, labai svarbu patirti tuos etapus, kai patiktume pačios sau tokios, kokios esame. Žmogus negali nuolat būti motyvuotas keistis. Viskas vyksta etapais, mes nurimstame, mylime save čia ir dabar, prikaupiame energijos ir tada natūraliai kyla vidinis impulsas imti ir ką nors padaryti – susilaikyti nuo apkalbų, pasistengti nekritikuoti kitų ar pan. Mes stengiamės, kai kas pavyksta, kai kas nepavyksta, vėl pabūname ramiai ir toliau žingsniuojame.

Žinoma, yra žmonių, kurie nuolat laksto po seminarus ir kaupia informaciją. Tačiau kas iš to? Norint pritaikyti tas žinias reikia laiko, bet jeigu mes, užuot bandę jas pritaikyti, einame į kitą seminarą, norime dar ką nors sužinoti, tos įgytos žinios lieka nerealizuotos ir neduoda mums jokios naudos“, – sako R. Murauskienė.

Na, o kas turėtų įkvėpti keistis vyrus? Pasak pašnekovės, gamtos sukurta taip, kad vyrų ego yra didesnis, jie veikia labiau išoriškai, gali konkuruoti tarpusavyje, rungtyniauti, varžytis, ir visa tai yra gerai. Tačiau labai pavojinga manyti, kad jeigu esate geras tūkstančiams svetimų, toks pat geras esate ir namiškiams. Nepaisant to, kiek vyrais žavisi aplinkiniai, patį tikriausią, adekvačiausią vaizdą apie juos susidaro artimieji – žmona, vaikai, tėvai, broliai, seserys. Vyras, kuris nėra reiklus sau, kuris kaip moteris laukia vidinio impulso, vargu ar ko nors pasieks.

„Kartais kalbėdamasi su vyrais išgirstu, kad jie baiminasi tam tikrų savo elgesio pokyčių. Kai kurie vyrai sako: „Aš tuo nelabai tikiu“, „Aš nelabai norėčiau kitaip elgtis“. Todėl jiems visada sakau: „Jeigu jūs lauksite kokios nors vidinės paskatos, galite jos nesulaukti.“ Vyras yra tokia būtybė, kuri įvairius dalykus gali daryti mechaniškai. Jeigu jis susigalvojo kokį nors tikslą, pavyzdžiui, sutaupyti pinigų namui įsigyti, jis to tikslo ir turi siekti. Moteris turi jį palaikyti ir kiekvieną kartą, kai vyras nutols nuo tikslo, kurį išsikėlė, jam tą tikslą priminti“, – aiškina psichologė.

Vyrams sunkiau būti švelniems, dėmesingiems, bet jie turėtų žinoti, kas svarbu jų artimiesiems, nes vyrų prigimtinė funkcija – visos šeimos globa. Kol vyras emociškai neaprėpia visos šeimos, jis gali uždirbti milijonus, bet niekada nebus autoritetas, nes praleido tą žemesnę, šeimos, grandį.

„Pasakojama tokia istorija apie vyrą, priekaištaujantį savo žmonai, kad ši jo neįkvepia. Išgirdusi priekaištus moteris paklausia: „O kokį tikslą tu turi?“ Vyras atsako, kad jokio. „Tai kam gi aš tada turėčiau tave įkvėpti?“ – stebisi ji. Taigi moteriai dirbtinų tikslų nereikia ieškoti, ji turi gilintis į savo vidų, o vyras privalo labai aiškiai suvokti, kokia jo paskirtis, kas jis toks – mokytojas, artojas ar dar kas nors“, – dėsto R. Murauskienė.

Pamatuoti ir nepamatuoti pažadai

Išminčiai sako, kad niekada nereikia žadėti tada, kai esi labai nusiminęs, ir tada, kai esi pernelyg pakilios būsenos. „Kai žmonės būna apimti euforijos, jie pradeda galvoti: „O dabar imsiu ir ką nors padarysiu, kalnus nuversiu.“ Neturėtų kelti sau tikslų ir tie žmonės, kurie yra pervargę. Pavyzdžiui, laikotarpiu, kai šeimoje gimsta vaikas, kai miršta ilgai slaugytas ligonis. Klaidinga manyti, kad dabar bus galima pakeisti savo gyvenimą. Kai sau ką nors pažadate, psichika turi būti stabili ir neišsekinta, nes pastangos įgyvendinti kokius nors pokyčius, kitaip elgtis, mąstyti, kalbėti kurį laiką kelia įtampą. Tada, kai vėl būsite savo komforto zonoje, įgyvendinti pokyčius bus lengviau. Geriausia pažadus žarstyti tada, kai galite ramiai apmąstyti savo įsipareigojimus vieniems ar kitiems žmonėms ir sau, pamodeliuoti įvairias situacijas, suplanuoti veiklas“, – pabrėžia psichologė.

Kartais kyla klausimas, kaip geriau žadėti – tyliai, tik sau, ar garsiai, kad išgirstų draugai ir šeimos nariai? „Tai priklauso nuo mūsų tikslų – ar norime pažadėti ką nors sau asmeniškai, įveikti savo ydas, ar pažadai yra susiję su šeimos nariais. Pastaruoju atveju apie juos galima pasakyti ir artimiesiems. Bet kokiu atveju savo tikslus ir pažadus galima išduoti tik tiems žmonėms, kurie jus palaikys, nesišaipys ir nekritikuos. Tiems, kurie gali jums nepritarti, nereikėtų atskleisti savo tikslų. Kita vertus, garsiai įvardiję savo pažadus ir tikslus bendraminčių būryje galite tikėtis tam tikro įkvėpimo, paskatinimo“, – aiškina specialistė.

Taigi taisyklių nėra – viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Beje, kuo mažiau kalbame apie planuojamus pokyčius, tuo mums naudingiau kitu aspektu. Kalbėti apie pokytį – vadinasi, eikvoti tam pokyčiui skirtą energiją. Juk mums tos energijos prireiks, kad galėtume veikti, tad geriau energiją patausoti. Be to, pakalbėti yra labai lengva, o veikti dažniausiai būna sunku.

Jeigu nepavyko...

Kaip elgtis, jei pažadų ištesėti nepavyko? Psichologės teigimu, prabėgę metai, per kuriuos nepasisekė įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, nėra jokia riba. Tad jėga spausti savęs į tam tikrus rėmus nevertėtų. „Visų pirma turėtume atsisakyti nereikalingos aritmetikos. Gyvenime būna labai daug įvairių etapų. Vieniems tam tikri metai būna lengvi, kitiems – sunkūs. Dvylika mėnesių – ne riba.

Sakyti, kad nuo Naujųjų mesiu rūkyti, nebūtina, tam yra daugybė dienų, galbūt daug palankesnių nei metų pradžia. Todėl nereikėtų sureikšminti tos datos. Visgi žmogui svarbu klausti savęs, kaip sekėsi siekti tikslo, kas padėjo ir kas trukdė. Analizuoti ir suprasti, kodėl nepavyko, yra naudinga, nes ateityje turime kartoti tik tai, kas buvo veiksminga, davė laukiamų rezultatų. Pavyzdžiui, jei žmogus norėjo mesti rūkyti ir jam nepavyko, jis permąstė, kad rūkydavo tada, kai išeidavo su kolegomis į lauką pabendrauti, vadinasi, jam nereikia eiti su kolegomis per pertrauką į lauką bendrauti, nes yra didelė tikimybė, kad užsirūkys, nereikia būti rūkančiųjų kompanijoje. Štai ir viskas. Mes turime ir patys save saugoti, būti su tais žmonėmis, su kuriais yra lengviau siekti pokyčių“, – aiškina pašnekovė.

Tačiau galima ir atvirkštinė situacija. Kartais su būriu senų draugų keistis yra sunku, tam reikia drąsos. „Būna, kad žmonės sako: „Aš pakeičiau savo įpročius, tačiau nuo manęs nutolo mano draugai, aš likau vienas.“ Visgi dėl to nusiminti neverta, nes pasikeitus įpročiams į gyvenimą gali ateiti naujų žmonių, ir taip dažniausiai įvyksta. Todėl prieš ką nors sau pasižadant vertėtų savęs paklausti, ar tikrai esate pasirengę dideliems pokyčiams, nes po jų gali įvykti didesnių permainų, nei galėjote įsivaizduoti“, – atkreipia dėmesį R. Murauskienė.

Specialistė pataria kuriant ateities siekius nepamiršti ir esamojo laiko, džiaugtis tuo, ką jau esate pasiekę, sukūrę, ir siūlo tiesiog pasidžiaugti šventėmis. „Mylėkite ir gerbkite save, būkite atlaidūs ir supratingi, neteiskite savęs dėl to, ko galbūt nepavyko įgyvendinti per šiuos metus“, – skaitytojams linki psichologė.