Klausos negalią turintieji diskriminuojami gaunant vairuotojo pažymėjimus
Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­rė Ag­ne­ta Skar­džiu­vie­nė tei­gia, kad da­bar­ti­nė vai­ruo­to­jų svei­ka­tos pa­žy­mų iš­da­vi­mo tvar­ka dis­kri­mi­nuo­ja žmo­nes su klau­sos ne­ga­lia.

Kontrolieriaus tarnyba sukritikavo esamą tvarką, pagal kurią pažymos dėl galimybės vairuoti autobusus, sunkvežimius ir kitas didesnių gabaritų transporto priemones bendros praktikos gydytojas gali neišduoti nepasikonsultavęs su klausos specialistu. Taip pat sukritikuota nuostata, kad klausos negalią turintiems asmenims draudžiama dirbti su vairavimu susijusioje srityje pagal darbo sutartį.

Pažeidimus konstatavusi kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą dėl esamos tvarkos keitimo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad klausos negalią turinčių vairuotojų tema yra „jautri ir reikalaujanti detalaus nagrinėjimo“, todėl penktadienį SAM renkasi darbo grupė, kuri svarstys lygių galimybių kontrolierės išvadą. Galimus tolesnius sprendimus žadama komentuoti po šio posėdžio.

Vairuotojus egzaminuojanti ir pažymėjimus jiems išduodanti valstybės įmonė „Regitra“ savo ruožtu teigia, kad į neįgaliuosius reikėtų žiūrėti šiuolaikiškiau ir galimybių dalyvauti eisme jiems turėtų būti suteikta daugiau.

Pažeidimą konstatavo po skundų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas BNS sakė, kad šiuo metu yra numatyta galimybė šeimos gydytojui atsižvelgti į gydytojo otorinolaringologo išvadas, pateiktas įvertinus asmens kurtumo laipsnį, bet pacientas dažnai specialisto konsultacijai nesiunčiamas.

„Dabar yra išimtis, kuria pasinaudoti efektyviai neįmanoma. Šeimos gydytojas iš karto gali nuspręsti, kad neišduos pažymos“, – sakė jis.

Tarnyba aiškina, kad dabartinėje tvarkoje numatytas ribojimas, jog kurtieji arba neprigirdintieji negali pagal darbo sutartį dirbti su vairavimu susijusioje srityje, taip siekiant juos atriboti nuo keleivių vežimo, yra niekinis.

„Yra draudimas dirbti pagal darbo sutartį, jis yra šiuo atveju tam tikrai atvejais niekinis, nes žmonės gali dirbti kitomis formomis“, – teigė K. Čepas.

Dirbti su vairavimu susijusioje srityje kurtieji arba neprigirdintieji dabar gali pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą.

K. Čepas sakė manantis, kad vairuotojams su klausos negalia apskritai turi būti leista vežti keleivius.

„Aš manau, kad taip. Tai yra tik vežimo funkcija, tai jeigu jis sugeba vairuoti, galėtų vežti ir keleivius“, – teigė teisininkas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sprendė dėl dviejų skundų, kuriais prašyta įvertinti, ar nėra diskriminuojami klausos negalią turintys žmonės. Pasak tarnybos pranešimo, abiem tirtais atvejais klinikos „InMedika“ šeimos gydytojas vairuoti neleido net nesikonsultavęs su specialistais. Viena iš pareiškėjų tarnybai pateikė Kauno klinikų suformuotą išvadą, kad ji vis dėlto gali vairuoti C1, C1E, C ir CE kategorijų automobilius.

Be to, pasak vieno iš pareiškėjų, klausos sutrikimų turintys žmonės vienodai gerai, kaip ir girdintieji, gali mokėti kelių eismo taisykles, suvokti eismą, būti atidūs ir pareigingi vairuotojai. Eismas keliuose, pasak jo, nėra reguliuojamas garsiniais signalais – yra šviesoforai, kelio ženklai, pasitelkiami gestai ir panašiai. Pažymima, kad taisyklės vairuotojams nedraudžia klausytis muzikos ar kalbėti telefonu naudojant laisvų rankų įrangą, kas taip pat gali būti garsiniai trukdžiai.

„Regitra“ palaikytų, kad vairuotų daugiau neįgaliųjų

Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigia, kad klausos negalią turintys vairuotojai nėra pavojingesni už kitus. Jis sakė sutinkantis su klausos negalią turinčiųjų argumentais, kad eismas nėra reguliuojamas garsiniais signalais.

„Vienintelis tyrimas, kurį radau dėl klausos, buvo švedų daryta studija su pagyvenusiais, kurie praranda klausą. Kažkokių išvadų, kurios reflektuotų į nesaugų vairavimą, ten nelabai yra. Sutikčiau, kad tie, kurie važiuodami garsiai radijo klauso, yra tokie patys kurčnebyliai (...). Kai vairuojate, galite girdėti garso signalą, naudojamą jūsų atžvilgiu, atvažiuojančią greitąją, bet, kita vertus, jūs galite važiuoti įjungtu radiju, plius šiuolaikiniai automobiliai yra taip izoliuoti. Taigi technika smarkiai keičiasi, aš manau, kad į viską reikia žiūrėti truputėlį šiuolaikiškiau ir pervertinti kai kurias nuostatas“, – dėstė S. Šuminas.

Jis sakė anksčiau yra ne kartą egzaminavęs kurčius vairuotojus ir jie jam pasirodę labai geri vairuotojai.

„Taip pat nėra studijų, kurios parodytų, kad dėl klausos defekto ar klausos nebuvimo žmogus būtų nesaugesnis vairuotojas. Rega yra svarbiausias dalykas. Klausos negalią turintieji ją kompensuoja per dažnesnį žvalgymąsi į veidrodėlius“, – sakė S. Šuminas.

Visgi jis vienareikšmiškai sakė negalintis vertinti klausos negalią turinčių asmenų galimybės vairuoti didesnių gabaritų transporto priemones.

„Dėl to nedrįsčiau taip pat sakyti kaip ir dėl lengvųjų automobilių, didesnės transporto priemonės yra pavojingesnės dėl gabaritų, dėl krovinio. Bet galima pasižiūrėti į direktyvą dėl pažymėjimų – ten yra išvardytas indikacijų sąrašas, kada negalima vairuoti“, – dėstė jis.

Jo teigimu, ir kitas negalias turintys asmenys galėtų lengviau gauti pažymėjimus, nes, pavyzdžiui, automobiliai su automatine pavarų dėže yra lengviau valdomi.

„Su automatine pavarų dėže net jei neturite vienos rankos eisme jūs nebūsite nesaugesnis“, – įsitikinęs „Regitros“ atstovas.