Ketvirtadalį visų mirčių Lietuvoje lemia netinkama mityba
Lie­tu­vos Hi­gie­nos ins­ti­tu­tas pa­skel­bė ty­ri­mo re­zul­ta­tus, ku­rie at­sklei­dė, kaip mai­ti­na­si mū­sų tau­tie­čiai ir ko­kie yra ne­tin­ka­mos mi­ty­bos pa­da­ri­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tai. Iš ty­ri­mo me­džia­gos pa­aiš­kė­jo, kad ne­tin­ka­ma mi­ty­ba lė­mė apie ket­vir­ta­da­lį vi­sų 2017 m. už­re­gis­truo­tų mir­čių Lie­tu­vo­je. Pa­ste­bė­ta, kad ne­tin­ka­mai mai­ti­nan­tis ky­la pa­vo­jus su­sirg­ti dau­giau kaip 20 skir­tin­gų li­gų, ku­rios ga­li baig­tis mir­ti­mi.

Daržovės ir vaisiai

Labai svarbu, kad būtų vartojama pakankamai vaisių ir daržovių, ne mažiau kaip 400 gramų per dieną. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų per dieną jų tesuvalgo pusę būtinos dienos normos. Apie 7 proc. šalies gyventojų daržovių nevalgo nė karto per savaitę.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vartoti vaisius šviežius ir neapdorotus. Šie ypač tinka kaip užkandis tarp pagrindinių dienos valgių.

Daržovių ir vaisių stygius sukelia išemines širdies ligas, kurios yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Europoje. PSO duomenimis, per mažas daržovių bei vaisių vartojimas yra vienas iš 10 pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių gyventojų mirtingumą.

2017 m. Lietuvoje dėl išeminių širdies ligų mirė 14,5 tūkst. gyventojų. Iš jų dėl per mažo daržovių vartojimo mirė 1,5 tūkst. gyventojų.

Dėl insulto tais pačiais metais mirė 3,3 tūkst. žmonių. Iš jų 163 mirtis sukėlė nepakankamas daržovių vartojimas.

Pastebėta, kad lietuviai suvalgo perpus mažiau daržovių, nei rekomenduojama dienos norma./ BNS nuotrauka

Tuo tarpu nepakankamas vaisių vartojimas sukelia ne tik išemines širdies ligas, bet ir trachėjos, bronchų ir plaučių, gerklų, stemplės, nosiaryklės, lūpų ir burnos piktybinius navikus, cukrinį diabetą bei insultą.

Omega-3

Omega-3 – organizmui itin naudingos riebalų rūgštys, kurių rekomenduojama suvartoti bent 250–500 miligramų per dieną. Tai padės sumažinti širdies ligų riziką, sąnarių skausmą, palengvins depresijos simptomus. Atlikti tyrimai taip pat parodė, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos ir laipsniško atminties praradimo, susijusio su senėjimu.

Omega-3 rūgščių gausu žuvyje ir jūros gėrybėse./ BNS nuotrauka

2017 m. Lietuvoje dėl nepakankamo omega-3 riebalų rūgšties vartojimo išsivystė išeminės širdies ligos ir dėl to mirė 1,7 tūkst. gyventojų. Mirtingumas dėl nepakankamo omega-3 riebalų rūgšties vartojimo sukeltų išeminių širdies ligų labiau pastebimas tarp vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų.

Perdirbta mėsa

Perdirbta mėsa – tai mėsa, užkonservuota ją rūkant, vytinant, sūdant arba naudojant cheminius konservantus. Į šią kategoriją patenka visos dešros, kumpiai, sūdytos, rūkytos, džiovintos ir konservuotos mėsos gaminiai. Šių dienos norma neturėtų viršyti 20 gramų, tačiau atlikti tyrimai parodė, kad lietuvių racione šių gaminių – 8 kartus daugiau. Vietoje perdirbtos mėsos gaminių rekomenduojama pirkti žalią mėsą ir ją apdoroti namuose: virti, troškinti.

Per didelis perdirbtos mėsos vartojimas gali padidinti mirties dėl vėžio ir širdies ligų riziką, sukelti cukrinį diabetą.

Visi rūkyti, vytinti ar chemiškai apdoroti mėsos gaminiai sudaro lietuvio mitybos raciono pagrindą./ BNS nuotrauka

2017 m. Lietuvoje dėl išeminės širdies ligų mirė 14,5 tūkst. žmonių, dėl cukrinio diabeto – 420 asmenų, dėl gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybinių navikų – 840 asmenų. Iš jų visų dėl per didelio perdirbtos mėsos vartojimo mirė 489 asmenys. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus grupių mirtingumas buvo didesnis.

Saldinti gėrimai

PSO tvirtina, kad didžioji dalis pasaulio gyventojų nesaikingai vartoja saldintus gėrimus. Juose esantis didelis cukraus kiekis didina suvartotų kalorijų skaičių, tačiau jų maistinė vertė – ypač menka. Besaikis saldintų gėrimų vartojimas veda prie svorio padidėjimo. Taip pat didina riziką susirgti širdies išeminėmis ligomis, ypač tarp vyrų, taip pat nutukimu, antro tipo cukriniu diabetu bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligoms.

Saldintuose gėrimuose gausu kalorijų, tačiau jų maistinė vertė ypač maža, o pavojus sveikatai - didelis./ Scanpix nuotrauka

2017 m. Lietuvoje per didelis saldintų gėrimų vartojimas lėmė 140 mirčių dėl širdies išeminių ligų, dar 5 žmonių netekome dėl cukrinio diabeto.

Maistinės skaidulos

Maistinės skaidulos, kitaip vadinamos ląsteliena, yra angliavandeniai, kurių gausu augaliniuose produktuose. Geriausi maistinių skaidulų šaltiniai yra avietės, kriaušės, virti spagečiai, miežiai ar sėlenų dribsniai. Taip pat šių medžiagų gausu avižiniuose dribsniuose, žirniuose, lęšiuose, pupelėse, artišokuose ir brokoliuose. Per parą tokių produktų žmogus turėtų gauti apie 25–30 g.

Maistinių skaidulų trūkumas gali įtakoti išemines širdies ligas, sukelti gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybinius navikus. 2017 m. nepakankamas maistinių skaidulų vartojimas įvardintas pagrindine mirties priežastimi 975 asmenims dėl širdies išeminių ligų ir 85 asmenims dėl gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybinių navikų.

Kalcis

Su maistu gaunamo kalcio dienos norma priklauso nuo asmens amžiaus. Pavyzdžiui, kūdikiams iki 6 mėnesių rekomenduojama per dieną vartoti 200 mg šios mineralinės medžiagos. Suaugusiesiems rekomenduojama dienos norma yra 1000– 1200 mg. Daugiausia kalcio turi vartoti 9–18 metų amžiaus grupės vaikai – 1300 mg.

Kalcio trūkumas gali sukelti gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybinius navikus. 2017 m. Lietuvoje dėl nepakankamo kalcio vartojimo išsivystė gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybiniai navikai, dėl ko mirė 117 asmenų.

Transriebalų rūgštys

Transriebalai – tai pakitę riebalai, kuriuose yra transriebalų rūgščių. Pastarųjų gana daug yra stipriai keptuose gaminiuose, ilgo galiojimo produktuose bei greito paruošimo maiste. Transriebalų rūgštys susidaro tuose gaminiuose, kurių kepimui tą patį aliejų naudojame daug kartų. Deja, ant gaminių pakuočių parduotuvėse transriebalų rūgščių kiekis labai retai kada yra nurodomas.

Transriebalų rūgštys padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, didina „blogo“ cholesterolio kiekį kraujyje.

Greito maisto gaminiai - pagrindinis transriebalų rūgščių šaltinis./ BNS nuotrauka

2017 m. Lietuvoje dėl per didelio transriebalų rūgščių vartojimo išsivystė išeminės širdies ligos, dėl kurių mirė 475 asmenys.

Druska

Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vartoti ne daugiau kaip 2,3 gramų natrio per dieną ir stengtis, kad vartojimas sumažėtų iki 1,5 gramų per dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad arbatiniame šaukštelyje telpa 10 gramų druskos.

Lietuvoje atliktas suaugusių žmonių mitybos įpročių tyrimas parodė, kad lietuviai per parą vidutiniškai suvartoja 2,8 gramus natrio. Pastebėta, kad vyrai yra didesni natrio gerbėjai nei moterys. Vyrų natrio paros norma siekia kiek daugiau nei 3,5 gramus.

Su per dideliu natrio vartojimu Lietuvoje siejama net 11 ligų iš kurių 8 – širdies ligos. Didžiausia rizika susirgti kyla natrio gerbėjams, turintiems 50 metų ir vyresniems, taip pat asmenims, besiskundžiantiems aukštu kraujospūdžiu, sergantiems diabetu.

Lietuvoje 2017 m. dėl per didelio natrio kiekio mityboje siejama 2,5 tūkst. mirčių.

Ankštiniai augalai

Ankštinių augalų rekomenduojama vartoti kasdien, praktiškai kiekvieno maitinimosi metu./ BNS nuotrauka

Ankštiniai augalai kupini skaidulinių medžiagų, baltymų, angliavandenių, vitamino B, magnio, geležies, cinko ir kitų naudingų medžiagų. Juose mažai riebalų, nėra cholesterolio. Apie 20 g ankštinių augalų per dieną gali net 7–8 proc. pagerinti išgyvenamumo rodiklius 70 metų ir vyresnių asmenų tarpe. PSO rekomenduojama ankštinių augalų paros norma yra penkios arba daugiau porcijų per dieną.

Tyrimais įrodyta, kad nepakankamas ankštinių augalų vartojimas yra labiausiai susijęs su išeminių širdies ligų rizika.

Pilno grūdo produktai

Per mažas pilno grūdo produktų vartojimas yra vienas iš veiksnių galinčių didinti lėtinių ligų riziką. Rekomenduojama, kad bent pusė vartojamų grūdinių produktų būtų pilno grūdo. Pagrindinės ligų grupės, kurių mirtingumas yra susijęs su nepakankamu pilno grūdo produktų vartojimu, yra išeminės širdies ligos, insultas bei cukrinis diabetas.

2017 m. Lietuvoje dėl pilno grūdo produktų mityboje stokos mirtingumas pasiskirtė taip: tarp mirusių nuo išeminių širdies ligų tokių yra 18,5 proc., nuo insulto – 14,5 proc., nuo cukrinio diabeto – 15 proc.

Riešutai ir sėklos

Tiek sėklose, tiek riešutuose gausu baltymų, sveikų riebalų, skaidulų, mineralų, vitaminų. PSO rekomenduojamas riešutų bei sėklų kiekis per dieną yra 10 gramų ir daugiau. Pagrindinės su nepakankamu riešutų ir sėklų vartojimu susijusios ligų grupės yra išeminės širdies ligos ir cukrinis diabetas.

Pienas

Jungtinių Tautų maisto ir agrikultūros asociacija nurodo, jog pienas yra vienas didžiausių maistinės energijos šaltinių. Jame gausu aukštos kokybės baltymų bei riebalų. Vartojant pieną galima kur kas paprasčiau pasiekti reikalingas naudingų maisto medžiagų paros normas.

Stiklinė pieno per dieną gali apsaugoti nuo vėžio./ BNS nuotrauka

Piene gausu kalcio, magnio, seleno, riboflavino, vitamino B12 bei B5. PSO nėra tiksliai apibrėžta, kiek pieno reikėtų suvartoti. Pastaraisiais metais vyksta debatai mokslinėje bei populiariojoje literatūroje dėl pieno vaidmens žmogaus mityboje apskritai.

Lietuvoje patvirtintose sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, jog per dieną reikėtų suvartoti 2–3 porcijas pieno arba pieno produktų. Tai – 1 stiklinė pieno ar rūgpienio, 0,5 stiklinės varškės, arba apie 40 gramų sūrio.

Nepakankamas pieno vartojimas yra susijęs su gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybiniais navikais. Pieno stokai mitybos racione 2017 m. Lietuvoje galima priskirti 11,5 proc. mirčių dėl minėtų navikų.

Raudona mėsa

Labiausiai Vakarų Europoje paplitęs mitybos būdas – daug raudonos mėsos, daug riebalų ir labai mažai daržovių.

Besaikis vartojimas raudonos mėsos gali baigtis piktybiniais navikais ir cukriniu diabetu./ BNS nuotrauka

Tokia mityba – tiesiausias kelias, ieškant tokių ligų, kaip gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybiniai navikai ar cukrinis diabetas.

Lietuvoje patvirtintose sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, jog raudonos mėsos per dieną reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 80 gramų. Kitaip tariant – apie tris degtukų dėžutės dydžio gabalėlius.

Per dideliam raudonos mėsos vartojimui 2017 m. Lietuvoje galima priskirti 2,3 proc. mirčių dėl gaubtinės ir tiesiosios žarnos navikų ir apie 2 proc. dėl cukrinio diabeto.

****

sveikatosgidas.lt