Keletas taisyklių kviečiantis Kalėdų Senelį
Daž­nai tė­vams ky­la klau­si­mas, ko­kio am­žiaus vai­kai jau pa­si­ren­gę su­si­tik­ti su Ka­lė­dų Se­ne­liu. Vie­no at­sa­ky­mo nė­ra. Vis­kas pri­klau­so nuo vai­ko tem­pe­ra­men­to. Vie­nas ir dve­jų me­tu­kų su džiaugs­mu eis ra­te­lį ap­link eg­lu­tę, o ki­tas įsisp­raus į kam­pą, gal net ap­si­verks, iš­vy­dęs ne­pa­žįs­ta­mą­jį su bal­ta barz­da.

Paprastai 3–4 metų mažyliai jau būna pasirengę užmegzti kontaktą su kalėdiniu, naujametiniu svečiu. Tėvų uždavinys – teisingai atspėti reikiamą momentą. Suaugusiųjų troškimus pripratinti mažylį prie šventės reikia suderinti su jo poreikiais. Prievartinio džiaugsmo nebūna: jeigu jūsų vaikas – tylus ir drovus, nereikia skubinti įvykių ir reikalauti iš jo žavėjimosi Kalėdų Seneliu. Metus kitus palaukite.

Vaiko akivaizdoje niekada nepasakokite draugams apie tai, kad „užsisakėte“ Kalėdų Senelį. Ir neironizuokite dėl mažylio tikėjimo stebuklais.

Aktorius ar kaimynas?

Galima pasikviesti aktorių iš agentūros, galima ir susitarti su persirengusiu laiptinės kaimynu. Pliusų ir minusų esama ir vienu, ir kitu atveju. „Profesionalusis“ Kalėdų Senelis paprastai geriau aprengtas, puikus karnavalinis makiažas, jis yra artistiškas, geba krėsti gausybę mažylį linksminančių pokštų ir paprastai moka prieiti prie bet kurio vaiko. Tačiau užsakyti Senelį agentūroje nemažai kainuoja. Senelis, vaidinamas pažįstamo vyriškio, turinčio minimalių artistinių sugebėjimų, yra alternatyva profesionalui tuo atveju, jeigu jis į savo vaidmenį pažvelgs rimtai ir ateis linksminti būtent vaiko, o ne gimdytojų.

Pasibeldus į duris Kalėdų Seneliui, tėvai turi elgtis taip, tarsi jiems tai būtų didelis netikėtumas ir džiaugsmas. Priverskite save akimirką patikėti, kad Kalėdų Senelis išties egzistuoja, juk būtent taip dabar galvoja jūsų mažylis. Blogiausias variantas – „broliavimasis“ su stebuklinguoju svečiu.

Kalėdų Senelio nebūtina kviesti prie stalo, bet jei norite, pavaišinkite jį arbata, saldumynais. Dar geriau – jei mažylis taip pat prisėstų prie stalo su šiuo pasakiškuoju personažu.

Užsiimti Kalėdų Senelio paieška geriausia likus mažiausiai 3–4 savaitėms iki Kalėdų. Jūsų paslaugoms – internetas, skelbimai laikraščiuose, radijuje, patyrusių tėvų rekomendacijos. Būtinai aplankykite agentūrą asmeniškai, susipažinkite su dokumentais, patvirtinančiais paslaugų sertifikatą. Peržiūrėkite agentūroje sukauptą vaizdo medžiagą apie jų samdomų artistų darbą. Pasitikslinkite, kiek laiko truks vizito programa (3–5 metų vaikui pakanka 30–40 minučių Senelio viešnagės).

Apie vizito datą

„Karščiausios“ dienos Seneliams būna nuo gruodžio 20-osios iki sausio 10 dienos. Kalėdų Senelio iškvietimas gruodžio 24-ąją, 25-ąją ar sausio 1-ąją kainuoja brangiau. Nereikėtų siekti itin tikslios datos – vaikams sąvokos „Kalėdos“ ir „Naujieji metai“ yra „išsitempusios“ keletą žiemos savaičių. Be to, pagalvokite, ar turėsite pakankamai laisvo laiko priiminėti pasakiškąjį svečią Kūčių arba paskutinę senųjų metų dieną.

Dar svarbu likus keletui dienų iki numatyto laiko papasakoti vaikui apie tai, kad per Kalėdas ar Naujuosius metus vaikus aplanko stebuklingas seneliukas. Prikurkite pasakiškų istorijų, parodykite knygelių su paveikslėliais. Tačiau nedera perlenkti lazdos su parengiamaisiais renginiais – vaikas nuo jų gali pavargti ir „perdegti“ jau nuo vien to laukimo.

Dovanos iš eilėraščiai

Ar tai būtų slapta, vaikui nematant, Kalėdų Seneliui perduota pagrindinė tų metų dovana vaikui, ar keletas malonių smulkmenų, bet kuriuo atveju išreikškite savo nuostabą ir susižavėjimą iš maišo ištraukta dovana.

Mažylio specialiai mokyti bendrauti su Kalėdų Seneliu nereikėtų. Jeigu vaikas mėgsta deklamuoti eilėraščius, paprašykite jį pradžiuginti Senelį. Jeigu vaikas yra drovus, nereikia jo versti „iškilmingai pasirodyti“.

Jei mažylis netikėto svečio išsigando, stenkitės jį nuraminti. Beje, geriau, jeigu tai padarytų namiškiai, o ne pats Senelis. Pasiūlykite vaikui komfortiškiausią bendravimo su Seneliu formą. Jeigu jis užsigeis sėdėti jam ant kelių, leiskite.

Beje, Seneliui verta vengti itin glaudaus kontakto su mažuoju: žiema – tai ne tik Naujieji metai, bet ir ligų epidemijos protrūkis.

Tikėti pasaka

Pakviestam Kalėdų Seneliui būtinai papasakokite apie savo sūnaus ar dukters charakterį. Vieni vaikai lengvai bendrauja su nepažįstamuoju ir būna nieko prieš pačiupinėti jo baltą barzdą. Kiti nemėgsta jokių kūniškų kontaktų su svetimais žmonėmis. Jeigu jūsų šeima nepilna, perspėkite Senelį apie tai. Jeigu vaikas turi kokių nors fizinių problemų (prastokai girdi, jam draudžiami judrūs žaidimai ir kt.), pasakykite tai Seneliui iš anksto.

Na, o jeigu vaikas atpažino Kalėdų Seneliu iš Laplandijos persirengusį savo dėdę Petrą, išgelbėti situaciją tokiu atveju nėra paprasta. Tėvų uždavinys – nenuvilti vaiko. Jeigu nesate įsitikinę dėl giminaičių aktorinių sugebėjimų, neverta rizikuoti.

O svarstantiems, ar šių dienų vaikams apskritai reikalingas Kalėdų Senelis, atsakymas vienintelis – suprantama, kad reikalingas. Pasaulis pasikeitė, bet vaikų sąmonė liko tokia pati. Net jei jūsų trimetis moka naudotis išmaniuoju telefonu ir vikriai valdo nuotolinius pultus, jo visaverčiam harmoningam vystymuisi būtinas tikėjimas pasaka ir stebuklais.

Vaiko akivaizdoje niekada nepasakokite draugams apie tai, kad „užsisakėte“ Kalėdų Senelį. Ir neironizuokite dėl mažylio tikėjimo stebuklais. Kad jis tiki pasaka, tai ir yra jo laimė.