Kas padeda darželinukams susivaldyti?
Vai­kai ne­gims­ta man­da­gūs, drau­giš­ki ir pa­slau­gūs – tin­ka­mo el­ge­sio jiems rei­kia iš­mok­ti. O šau­kia, spi­ria ir kren­ta ant že­mės ti­krai ne tam, kad iš­ves­tų tė­vus iš pro­to. Ko­dėl iki­mo­kyk­li­nu­kai mu­ša­si ir kaip su jais su­si­tar­ti pa­skai­to­je „Pa­ty­čios ir muš­ty­nės dar­že­li­nu­kų gy­ve­ni­me“ at­sklei­dė Par­amos vai­kams cen­tro psi­cho­lo­gė Jū­ra­tė Bal­tuš­kie­nė.

Kas išprovokuoja pykčio proveržius?

„Nei vienas vaikas nesielgia tiesiog šiaip sau, visuomet yra priežastis, kodėl jis, pavyzdžiui, trenka per galvą draugui, spiria mamai ar grubiai pastumia mažesnę sesutę“, – pabrėžė specialistė.

Viena tokio elgesio priežasčių – darželinukas nori būti pastebėtas, nes tik triukšmaudamas ar mušdamasis sulaukiama suaugusiųjų dėmesio. Grubiai pasielgti jis gali, užvaldžius stiprioms emocijoms (pykčiui, baimei, nusivylimui), kurių nemoka tinkamai suvaldyti. Dar viena priežastis – vaikas šaukimą, apsistumdymą ar muštynes mato artimoje aplinkoje. Tad galvoja, kad toks elgesys – normalus.

Susitarti padeda taisyklės

Pasak J. Baltuškienės, su ikimokyklinukais lengviau susitarti ir mokyti tinkamo elgesio, kai aiškiai įvardijamos ar nupiešiamos taisyklės. „Šiame amžiuje jas turėtų nustatyti tėvai – taip vaikai jausis saugiau. Darželinukams pakanka 4–5 taisyklių, kurių išmokus laikytis, įvedamos naujos. Svarbu, kad taisyklė skambėtų ne kaip neiginys, pavyzdžiui, „Nesimušk“, o „Vieni su kitais elgiamės draugiškai“, „Kai pykstu pasakau, o ne trenkiu“, „Paguodžiame, kai kitas liūdi“, „Mes giriame vieni kitus“ ir pan.“, – paskaitoje sakė psichologė.

Be to, vaiką nuolat ir kantriai reikia mokyti konstruktyviai spręsti konfliktus. Patarimas „Duok atgal“ netinka nei viename amžiaus tarpsnyje. „Jeigu darželyje ir mokykloje vaikas duos atgal, ką jis darys universitete ar darbo kolektyve, kai nepatiks kolegos elgesys?“, – pabrėžė J.Baltuškienė.

Taigi, jau darželinukus reikėtų išmokyti 5 žingsnių, ką sakyti ir daryti, kai kitas vaikas elgiasi netinkamai:

1. Pasakyk, kad tau nepatinka, ką sesė/brolis/draugas daro.

2. Pasitrauk į šoną ir žaisk atskirai.

3. Pasakyk, kad tave skaudina toks elgesys.

4. Pasakyk, kad pasakysi mamai/tėčiui/auklėtojai, jeigu kitas vaikas nesiliaus.

5. Ateik ir pasakyk, paprašyk pagalbos.

Po visų konfliktų būtina susitaikyti

Labai svarbu sustabdyti ir savo vaiką, kai jis elgiasi netinkamai. „Pirmiausia įvardinam jausmą, kad mokytųsi suprasti, kas vyksta jo viduje. Tada pasakom, kad taip elgtis negalima, pabrėžiam, ką reikėtų daryti, ir būtinai pagiriam. Pavyzdžiui, „Matau, kad supykai, bet man trenkti negali. Pakumščiuok pagalvę ir visi piktukai išbėgios. O kaip stipriai kumščiuoji, puiku!“, – patarė Paramos vaikams centro psichologė.

Jeigu tai nepadeda, galima vaiką apsikabinti ar nukreipti dėmesį kita veikla. Ir po visų konfliktų būtina susitaikyti – atkurti ryšį su vaiku. Tėvai ar kiti suaugusieji turėtų pirmi atsiprašyti, pripažinti, kad šaukdami, pakėlę balsą buvo neteisūs.

Individualus laikas kiekvienam vaikui

„Susitarti su vaiku kur kas lengviau, kai jis pasitiki tėvais, jaučia su jais stiprų ryšį. Kurti tvirtus santykius labai padeda individualus mamos ar tėčio laikas su kiekvienu vaiku atskirai. Buvimas tik dviese stiprina vaiko savivertę, lyg bateriją pakrauna patvirtinimo, kad jis reikalingas, padeda suprasti, kad užimtoje tėvų dienoje jis taip pat yra svarbus“, – sakė J.Baltuškienė.

Tokiam pabuvimui kartu laiko reikėtų skirti reguliariai, pavyzdžiui, 20 minučių kasdien arba pusvalandį/valandą kartą per savaitę. Vaikas turėtų pasirinkti, ką tuo metu veiksite, ir negalima šio laiko panaikinti kaip bausmės.

Paskaita „Patyčios ir muštynės darželinukų gyvenime“, vykusi kovo 21 d. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pilaitukas“, – projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ dalis, finansuojama Europos socialinio fondo.