Kas kelerius metus geriausia gimdyti?
Pir­mą vai­ką gim­dan­čių Lie­tu­vos mo­te­rų am­žius 2001-ai­siais bu­vo 26,8 me­tų, 2007-ai­siais – 27,8 me­tų, o da­bar – jau 29 me­tai. Ži­nant, kad vai­sin­gas lai­ko­tar­pis pa­ly­gin­ti trum­pas, šei­mos tu­ri ge­rai ap­gal­vo­ti, koks skir­tu­mas tarp vai­kų ge­riau­sias, kad su­si­lauk­tų vi­sų pla­nuo­tų vai­kų. Pa­ta­ria aku­še­rė gi­ne­ko­lo­gė Ol­ga Bog­da­no­vie­nė.

– Koks moters amžius labiausiai tinkamas gimdymui?

Medicina dabar taktiška ir nebruka žmonėms jokių standartų. Mes sakome – jeigu moteris pastojo, vadinasi, ji yra jauna. Ir pasakyti moteriai, kad ji privalomai turi savo vaikus pagimdyti „nuo-iki“, būtų neetiška. Medicininiu požiūriu „auksiniai metai“ gimdyti yra nuo 20 iki 30 metų, jei kalbame apie pirmąjį vaikutį. Visi žinome, kad nuo 35 metų nėščia moteris jau siunčiama konsultuotis į genetikos centrą. Tai amžius, nuo kurio sparčiai didėja genetinių ligų rizika. Žinoma, tai teorinės nuostatos, o praktikoje gyvenimas eina savo vaga – moterys atidėlioja „debiutą“ iki 29–30 metų. Žiūrint į pasaulinę statistiką, esame vėlai gimdančių tauta, nes Afrikos ir Azijos moterys iki 30 metų jau būna spėjusios pagimdyti visus savo vaikus, o 35 metų tampa močiutėmis. Ten nieko nestebina ir 15 metų pirmakartė. Tos anksti gimdančių šalių moterys taip pakreipia pasaulinę statistiką, kad net 1/8 pasaulio žmonių gimsta 15–19 metų mamoms. Taigi, žiūrint į pasaulio gimstamumo statistiką“ tai daugiausiai gimdo nepilnametės... Vakarų tendencija vėlinti gimdymą pasaulinę statistiką mažai pakoreguoja. Mes tokių tradicijų perimti ir iki 20 metų pastoti neskatiname, nes moteris iki 20 metų dar auga, jos organizmo sistemos formuojasi, bręsta. Be to, ir dvasiškai, emociškai ne kiekviena tokio amžiaus būna subrendusi būti mama.

Olga Bogdanovienė.Asmeninio albumo nuotrauka

– Statistika skelbia, kad Lietuvos moterys pirmą vaiką gimdo vis vėliau (29 metų). Vadinasi, labai nusivėlino ir paskutinio vaiko gimimas?

– Savo praktikoje matome, kaip stipriai moterų gimdymo amžius (pirmo vaiko) priklauso nuo išsilavinimo, mentaliteto. Jeigu moterys nesiekia aukštojo mokslo, karjeros, tai dažniausiai gimdo jaunos, apie 20 metų. Pakalbėjus paaiškėja, kad ir mama gimdė 20-ies, ir močiutė. Tokiose šeimose 40-metės jau turi anūkų, 60-metės proanūkių. Kita grupė, vadinamosios karjeros moterys, vėlina pirmąjį gimdymą iki 30 ir daugiau metų. Jos močiutėmis taps sulaukusios 70-ies. O viduriuko kaip ir nėra.

– Koks laikas tarp gimdymų geriausias, ginekologų akimis?

– Norėtume, kad tarp gimdymų būtų nors 2 metų pertrauka, o dar geriau – 3–5 metai. Kodėl? Pirmiausia kyla mintis apie moters sveikatą, jos organizmo atsigavimą, atsistatymą, bet nereikia pamiršti ir vaikučio. Didesnis nei 2 metų skirtumas tarp vaikų naudingas ir kūdikiui, nes mama gali ilgiau žindyti, būti su juo kartu, o toks artimas mamos ir kūdikio ryšys apsaugo nuo įvairių ligų. Jeigu mama pastoja žindydama, ji dažniausiai turi žindymą nutraukti, o tai nuskriaudžia jos mažylį. Kartais skirtumą tarp vaikų pakoreguoja mamos ligos, atsiradusios nėštumo metu. Tada siūlome pirma išsigydyti, sustiprėti, o tik tada vėl pastoti.

Visi šie pamąstymai nieko verti, kol nematai pačios moters. Kai kurios yra tokios stiprios, sveikos, energingos, kad joms kasmet gimdyti yra vieni niekai. O kita turės mažiau energijos, jai reikės daug ilgesnės pertraukos tarp vaikų.

– Ką ginekologai mano apie dabar populiarią tendenciją gimdyti pametinukus?

– Tikrų pametinukų, kurie gimtų lygiai 12 mėnesių skirtumu, labai nedaug. Tendenciją nedaryti ilgų pertraukų tarp gimdymų pastebime, bet vis tiek dažniausiai išeina apie 2 metai. Juk pagimdžiusi moteris dar kurį laiką negyvena lytinio gyvenimo, paskui nuo nėštumo apsaugo žindymas, tada ir pats nėštumas užtrunka 9 mėnesius. Net jeigu šeimos ir būna susiplanavusios pastoti kuo greičiau, juk ne visada iškart pavyksta. Jeigu jau taip atsitiko, kad mama žindydama pastojo, nesitikėjo, dar neplanavo, mes skatiname gimdyti ir sveikiname. Tačiau specialiai planuoti pametinukų nesiūlome, nes norisi, kad moteris pastotų pailsėjusi, atsigavusi. Racionalus patarimas – išmaitinti kūdikį savo pienu, tada nustojus žindyti pailsėti, o tada pastoti.

Pabrėžiu – mes, medikai, galime tik patarti, o sprendimus priima šeima.

Pabrėžiu – mes, medikai, galime tik patarti, o sprendimus priima šeima.

– Kiek apskritai vaikų pajėgus išnešioti, pagimdyti ir išmaitinti savo pienu moters kūnas?

– Jeigu skaičiuotume tik matematiškai, tai nuo 15 iki 45 metų moteris gali pagimdyti apie 15–20 vaikų. Jeigu moteriai lengvai seksis pastoti, ji gali išnešioti ir pagimdyti gal net 30 vaikų, tačiau, kuo taps ta moteris? Ji kasmet silps, gimdys vis silpnesnius vaikus. Galų gale tokia moteris taps luoše, nes neištvers jos imunitetas, stuburas, vidaus organai.

Ne taip seniai besivystančiose šalyse vidutinis vaikų skaičius šeimoje buvo 9–12. 1994 m. Kaire vyko pasaulinė gyventojų ir plėtros konferencija, joje tarptautinė bendruomenė susitarė didinti finansavimą, skirtą besivystančių valstybių reprodukcinės sveikatos priežiūrai. Po konferencijos praėjo 20 metų, ir matyti gana geri rezultatai – dabar vidutinis vaikų skaičius besivystančiose šalyse yra 6–8.

– Yra terminai – jauna pirmakartė, sena pirmakartė, sena trečiakartė ir pan. Koks statusas medikams pats mieliausias, nes su tokia moterimi bus mažiausiai problemų?

– Mums visos mielos! Lietuvių kalboje terminas „sena pirmakartė“ skamba grubiai ir net įžeidžiamai, todėl mes rašome lotyniškai – prima para reterdata. Pasikartosiu, kad kol moteris pastojo, tol jauna. Jeigu klausiate, tai jauna pirmakarte laikome moterį iki 18 metų, sena pirmakarte – moterį virš 35 metų, o sena antrakarte ar trečiakarte – visas, kurios pastojo virš 40. Kiekvienas tas statusas turi savo pliusų ir minusų. „Jaunos“ yra sveikesnės ir stipresnės, bet emociškai jautresnės, o „senos“ gal jau turi daugiau ligų, bet yra brandesnio mąstymo, išmintingesnės. Labiausiai medikai laukia moters, kuri pastojo planuotai ir yra laiminga.

Daivos Sirvydienės nuotrauka

– Kaip greitai atsigauna vaisingumas po hormoninių spiralių, tablečių vartojimo?

– Iškart. Žinoma, pirmą ciklą gimdos gleivinė dar būna plona, bet antrą ciklą jau galima pastoti. O kad ilgai vartojus kontraceptines priemones, paskui sunkiau pastojama – netiesa ir mitas. Net atvirkščiai. Mes skiriame kontraceptinių tablečių moterims, kurioms nepasiseka pastoti. Po 3–6 mėnesių, pavartojusios kontraceptines tabletes moterys, daug lengviau pastoja, nes būna audringesnės ovuliacijos. Moterys, kurios sako, kad po kontraceptikų vartojimo ilgai nepastojo, matyt labai ilgai juos vartojo, sulaukė kokių 38–39 metų, o tada nutraukė ir tikėjosi iškart pastoti, tačiau jau buvo sumažėjęs natūralus vaisingumas.

Kalbino Neila RAMOŠKIENĖ

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“ (www.mamoszurnalas.lt)