Kaip Vitaminas C tapo askorbo rūgštimi
Vi­ta­mi­nas C, ku­ris yra la­bai rei­ka­lin­gas mū­sų im­uni­te­tui, kaž­ko­dėl tu­ri ir ki­tą pa­va­di­ni­mą – as­kor­bo rūgš­tis. Ar ka­da su­si­mąs­tė­te, ką tai reiš­kia? Pa­si­ro­do, pa­aiš­ki­ni­mas yra la­bai pa­pras­tas.

1519 m. portugalas Fernando Magellanes su 265 jūreiviais išplaukė į pirmąją kelionę aplink Žemės rutulį. Po trejų metų iš ekspedicijos grįžo tik 18 žmonių. Manoma, kad daugumą jų pražudė skorbutas – liga, kurią sukelia vitamino C trūkumas.

Po 200 metų britų laivyno gydytojas Jamesas Lindas, jūreiviams, sergantiems skorbutu, kaip vaistą paskyrė kasdien suvalgyti po du apelsinus ir citriną. Visi jie pasveiko, o citrinų sultis imta naudoti skorbuto profilaktikai.

Dar kartą vitamino C galia įsitikino ir keliautojas Jamesas Cookas, į vieną savo ekspedicijų išvykęs dviem laivais. Viename buvo daug vaisių, o kitame laive plaukiantys jūreiviai negalėjo mėgautis nei apelsinais, nei morkomis ar citrinomis. Būtent juos ir pražudė skorbutas.

Vėliau atrastam vitaminui C suteiktas cheminis pavadinimas askorbo rūgštis. Askorbo, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „be skorbuto“.