Kaip su­de­rin­ti: karš­tas oras ir šir­dies veik­la?
Šil­­tuo­­ju me­­tų lai­­ku be­­si­­le­­pi­­nant ma­­lo­­niais orais ir sau­­lės spin­­du­­liais, svar­­bu ypa­­tin­­gą dė­­me­­sį skir­­ti pa­­grin­­di­­niam or­­ga­­niz­­mo va­­rik­­liui – šir­­džiai. Anot spe­­cia­­lis­­tų, šiuo lai­­ko­­tar­­piu vais­­ti­­nes už­p­lūs­­ta dau­­gy­­bė klien­­tų, be­­si­s­kun­­džian­­čių su­­tri­­ku­­sia šir­­dies veik­­la. Karš­­tas oras – pa­­vo­­jin­­giau­­sias kar­­dio­­lo­­gi­­niams li­­go­­niams, nes ga­­li lem­­ti šir­­dies li­­gų pa­­ū­­mė­­ji­­mą. Ko­­kių veiks­­mų im­­tis, kad iš­­veng­­tu­­me ne­­lai­­mės, pa­­ta­­ria „Gin­­ta­­ri­­nės vais­­ti­­nės“ vais­­ti­­nin­­kė-ve­­dė­­ja Edi­­ta Stan­­ke­­vi­­čiū­­tė.

– Dėl ko­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų žmo­nės daž­niau­siai krei­pia­si į vais­ti­nin­kus at­ši­lus orams?

– Šil­tuo­ju me­tų lai­ku pa­dau­gė­ja žmo­nių, ku­rie skun­džia­si virš­ki­ni­mo pro­ble­mo­mis, ap­si­lan­ko ir tie, ku­rie ga­vo per daug mei­lės iš sau­lės – per­kai­to ar nu­de­gė. Kai ter­mo­met­ro stul­pe­lis ge­ro­kai šok­te­li į vir­šų, pa­dau­gė­ja be­si­skun­džian­čių gal­vos svai­gi­mu, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, su­tri­ku­siu krau­jo­spūdžiu, ko­or­di­na­ci­jos pra­ra­di­mu, tins­tan­čio­mis ga­lū­nė­mis (tai ga­li bū­ti šir­dies ar­ba inks­tų li­gų po­žy­mis). Jei­gu žmo­gus jau­čia per­ne­lyg grei­tą ar lė­tą šir­dies pla­ki­mą, ne­įpras­tą vir­pė­ji­mą krū­ti­nė­je ar kak­le, skaus­mą šir­dies plo­te, du­su­lį, sil­pnu­mą, tai ga­li bū­ti rim­tas įspė­ji­mas, kad rei­kia kar­dio­lo­go pa­gal­bos.

– Ko­dėl bū­tent šil­tuo­ju me­tų lai­ku rei­kė­tų skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį šir­dies būk­lei ir iš­skir­ti­nai tiems, ku­rie tu­ri svei­ka­tos pro­ble­mų, su­si­ju­sių su šir­di­mi?

– Kai lau­ke yra karš­ta, or­ga­niz­mas ban­do at­vė­sin­ti kū­ną – šir­dis ima va­ri­nė­ti krau­ją daž­niau, dėl ko pa­daž­nė­ja pul­sas ir iš­si­ski­ria pra­kai­tas. Dėl pa­daž­nė­ju­sio šir­dies pul­so at­si­ran­da ben­dras sil­pnu­mas, nuo­var­gis, gal­vos skaus­mas. Jei­gu žmo­gus ne­ži­no, kad jo krau­ja­gys­lė­se ar šir­dy­je yra tam tik­rų pa­ki­ti­mų, esant karš­tam orui, ri­zi­ka bū­ti iš­tik­tam in­sul­to ar in­fark­to, pa­di­dė­ja. Be­si­mė­gau­jant va­sa­ra, svar­bu ger­ti pa­kan­ka­mai skys­čių, nes šil­tuo­ju me­tų lai­ku krau­jo kre­šu­mas yra di­des­nis. Su­tirš­tė­jus krau­jui, ga­li su­si­da­ry­ti trom­bai, dėl ku­rių ir iš­tin­ka in­fark­tas ar in­sul­tas. Tie, ku­rie ži­no, kad ser­ga tam tik­ro­mis šir­dies li­go­mis, tu­rė­tų ne­nu­trauk­ti pa­skir­tų vais­tų var­to­ji­mo, o iš­ki­lus klau­si­mams ne­bi­jo­ti kon­sul­tuo­tis su spe­cia­lis­tais.

– Va­sa­rą gau­siau pra­kai­tuo­ja­me, tad ne­ten­ka­me ir tam tik­rų me­džia­gų. Ko­kios me­džia­gos yra rei­ka­lin­gos nor­ma­liai šir­dies veik­lai pa­lai­ky­ti?

– Pra­kai­tas iš or­ga­niz­mo pa­ša­li­na ši­lu­mos per­tek­lių ir su­tei­kia jam au­ši­ni­mo po­vei­kį. Tie­sa, kar­tu su pra­kai­tu žmo­gus ne­ten­ka ir gy­vy­biš­kai svar­bių ele­men­tų: mag­nio, ka­lio ir kt. Jei­gu šių ele­men­tų ima trūk­ti, ga­li at­si­ras­ti šir­dies rit­mo su­tri­ki­mai. Jei jus kan­ki­na nuo­var­gis, nak­ti­mis var­gi­na mėš­lun­gis, o ga­liau­siai vis­ką vai­ni­kuo­ja šir­dies rit­mo pro­ble­mos, ko ge­ro, jums trūks­ta ka­lio ir mag­nio.

– Pra­kal­bo­te apie tai, kad me­di­kų pa­skir­tų vais­tų ne­rei­kė­tų nu­trauk­ti, o kaip dėl vais­tų su­de­ri­na­mu­mo, į ką de­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį?

– Vi­sų pir­ma, rei­kė­tų pra­dė­ti nuo tai­syk­lin­go vais­tų už­gė­ri­mo. Sa­vo klien­tams nuo­la­tos pri­me­na­me, kad vi­sus vais­tus rei­kia už­ger­ti van­de­niu. Jei­gu vais­tai bus už­ge­ria­mi ne­tin­ka­mai, ga­li ding­ti vais­to gy­do­ma­sis po­vei­kis.

Pa­vyz­džiui, span­guo­lių sul­tys la­bai stip­ri­na krau­jo kre­šė­ji­mą vei­kian­čių vais­tų po­vei­kį, net­gi ga­li su­kel­ti krau­ja­vi­mą skran­dy­je, o greipf­ru­tuo­se esan­čios che­mi­nės me­džia­gos, fu­ra­no­ku­ma­ri­nai, neut­ra­li­zuo­ja fer­men­tus, ku­rie skai­do kai ku­rias vais­ti­nes me­džia­gas. Ne­tin­ka ir ka­va, pie­nas, ar­ba­ta ir ypač al­ko­ho­lis. O kal­bant apie vais­tų su­de­ri­na­mu­mą, ne­tin­ka­mai juos var­to­jant ga­li­ma taip ir ne­su­lauk­ti po­vei­kio. Kiek­vie­no­je „Gin­ta­ri­nė­je vais­ti­nė­je“ ga­li­te ne­mo­ka­mai pa­tik­rin­ti vais­tų su­de­ri­na­mu­mą, to­dėl la­bai svar­bu prieš pra­de­dant ger­ti vais­tus per­skai­ty­ti in­for­ma­ci­nį la­pe­lį bei vi­sa­da kal­bė­tis su far­ma­ci­nin­kais ar me­di­kais.

Verta žinoti:

Nau­din­gi pa­ta­ri­mai, kad va­sa­rą ga­lė­tu­me džiaug­tis stip­ria ir svei­ka šir­di­mi

• Šil­tuo­ju me­tų lai­ku skys­čiai or­ga­niz­mui yra bū­ti­ni. Jei jų ims trūk­ti, krau­jas ga­li su­tirš­tė­ti ir žmo­nes, tu­rin­čius šir­dies pro­ble­mų, ga­li iš­tik­ti in­fark­tas ar in­sul­tas. No­rė­da­mi at­si­gai­– vin­ti, rin­ki­tės van­de­nį, bet ne sul­tis ar li­mo­– na­dus, ku­riuo­se yra daug pri­dė­ti­nio cuk­raus.

• Ven­ki­te al­ko­ho­lio. Iš­gė­rus, ši­lu­mos smū­gio ti­ki­my­bė pa­di­dė­ja net 15 kar­tų. Be to, al­ko­ho­lis inks­tus ska­ti­na ša­lin­ti skys­čius, ne­ten­ka­me svar­bių mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, tai le­mia šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus.

• Nors tai­syk­lin­gai mai­tin­tis rei­kia vi­sus me­tus, šil­tuo­ju me­tų lai­ku mi­ty­bai tu­rė­tu­me skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį. Or­ga­niz­mui svar­bu gau­ti vi­sų rei­ka­lin­gų me­džia­gų, tad rei­kė­tų at­ras­ti ba­lan­są tarp au­ga­li­nio mais­to ir mė­sos ar žu­vies. Au­ga­li­nis mais­tas pa­leng­vi­na krau­ja­gys­lėms ir šir­džiai ten­kan­čius krū­vius.

• Jei­gu tu­ri­te pro­ble­mų, su­si­ju­sių su šir­di­mi, ne­pa­mirš­ki­te kon­tro­liuo­ti krau­jo­spūdžio. Jei­gu me­di­kai yra pa­sky­rę vais­tų, sa­va­va­liš­kai ne­nu­trau­ki­te jų var­to­ji­mo (net jei­gu jū­sų šir­dies būk­lė pa­ge­rė­jo).

• Gu­do­be­lės ir čes­na­kai – nau­din­gi šir­džiai. Juo­se esan­čios me­džia­gos nor­ma­li­zuo­ja krau­jo­spūdį, re­gu­liuo­ja šir­dies rit­mą, ge­ri­na krau­jo­ta­ką šir­dies bei pe­ri­fe­ri­nė­se krau­ja­gys­lė­se.

• Var­to­ki­te pro­duk­tus, ku­riuo­se yra mag­nio. Jo trū­ku­mas krau­jy­je di­di­na šir­dies li­gų ir pa­di­dė­ju­sio krau­jo­spūdžio ri­zi­ką.