Kaip nutrūkę asmeniniai santykiai veikia fizinį aktyvumą
Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad šei­mi­nės pa­dė­ties po­ky­čiai skir­tin­gai vei­kia vy­rų ir mo­te­rų fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) duo­me­ni­mis, dau­giau kaip 60 proc. pla­ne­tos gy­ven­to­jų nė­ra už­tek­ti­nai ak­ty­vūs.

Kaip rašo „Medical News Today“, fizinis aktyvumas labai svarbus sveikatai ir gyvenimo gerovei. Jis apsaugo nuo lėtinių ligų, nes reguliuoja svorį ir gerina organizmo insulino vartojimą. Fizinis aktyvumas ypač svarbus širdies sveikatai – teigiamai veikia kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir kraujagyslių būklę, taip pat padeda užkirsti kelią uždegimams, kurie gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas.

Ligų kontrolės ir profilaktikos centrai rekomenduoja suaugusiems žmonėms ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo arba 75 minučių per savaitę intensyvaus aktyvumo fizinę veiklą. Suaugusieji turėtų bent du kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius pratimus, kuriuos darant dalyvautų visos pagrindinės raumenų grupės.

Kai kurie žmonės mėgaujasi fizine veikla, o kitiems fizinis aktyvumas – tikras iššūkis. Tokie veiksniai kaip lėtinės ligos, nuovargis ir nuotaika gali lemti pasirinktą gyvenimo būdą. Dėl šeiminės padėties pokyčių atsiranda nauja rutina ir įpročiai, kurie taip pat turi įtakos fiziniam aktyvumui.

Poveikis skiriasi

Jaunų suomių tyrimas, skirtas širdies ir kraujagyslių ligų rizikai nustatyti, atskleidė, kad santykių pokyčiai siejasi su fiziniu aktyvumu. Įdomu tai, jog vyrams ir moterims tas poveikis skirtingas. Tyrimas išspausdintas leidinyje „Scandinavian Journal of Public Health“.

Per ketverius metus mokslininkai nustatė, kad neseniai išsiskyrę vyrai nurodė mažiau žingsniamačiu užfiksuotų žingsnių nei kiti. Tarp dailiosios lyties atstovių, ištekėjusių per tą laikotarpį dar kartą, irgi pastebėtas ryškus bendras žingsnių sumažėjimas, palyginti su tų moterų, kurios turėjo stabilius santykius.

Per tyrimą taip pat analizuotas dalyvių socialinis ir ekonominis statusas ketverių metų laikotarpiu. Mokslininkai atskleidė, kad vyrų ir moterų aerobinių žingsnių daugėja aukščiausioje socialinėje klasėje. Aerobiniai žingsniai yra tokia fizinė veikla, kai mankštinamasi ne mažiau kaip 10 minučių be pertraukos ir 60 žingsnių per minutę tempu.

Labai svarbu kasdienis pasirinkimas. Galima eiti pėsčiomis, o ne važiuoti automobiliu, lipti laiptais, o ne keltis liftu.

Daugiau vaikščiojo pėsčiomis

Tyrimo dalyviai 2007 ir 2011 metais pateikė žingsniamačių duomenis. Dažnai fizinio aktyvumo tyrimai grindžiami klausimynu. Tačiau dr. Kasperas Salinas iš Juveskiulės universiteto Sporto ir sveikatos mokslų fakulteto sakė, kad „šiam tyrimui naudoti žingsniamačiai parodė patikimesnį veiklos vaizdą nei, pavyzdžiui, tradiciškai pateikiamas klausimynas“.

Mokslininkai nustatė teigiamą tendenciją ketverių metų laikotarpiu. Tyrimo pradžioje, 2007-aisiais, 19 proc. dalyvių pasiekė rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių kasdien. Iki 2011 metų tokių buvo jau 25 procentai. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad žingsnių skaičius svyravo priklausomai nuo asmens socialinės ir ekonominės padėties. „Žingsnių, ypač aerobinių, skaičiaus didėjimas labiausiai buvo pastebimas tarp aukščiausios socialinės klasės atstovų“, – aiškino dr. K.Salinas.

Socialinė klasė daro įtaką asmens gyvenimo kokybei ir įpročiams, tačiau svarbu, kad kiekvienas žmogus, nepaisydamas savo socialinės ir ekonominės padėties, kasdien skirtų šiek tiek laiko fiziniam aktyvumui, nes tai sumažintų lėtinių ligų – ypač širdies ir kraujagyslių – riziką.

Tyrimą atlikę mokslininkai rekomenduoja suaugusiesiems kasdienę rutiną papildyti aerobiniais žingsniais. Nebūtina visų žingsnių atlikti vienu metu, užtenka juos paskirstyti per visą dieną.

„Iš tikrųjų nebereikia nė mankštos, kai į kasdienį gyvenimą įtrauki aerobinius žingsnius. Labai svarbu pasirinkimas. Galima eiti pėsčiomis, o ne važiuoti automobiliu, lipti laiptais, o ne keltis liftu“, – pabrėžė dr. K. Salinas.