Kaip išmokyti vaikus tinkamai elgtis su pinigais
Gal­būt užau­gę mū­sų vai­kai kiek­vie­nas tu­rės as­me­ni­nius fi­nan­sų kon­sul­tan­tus, gal­būt čiuo­pia­mų pi­ni­gų vi­sai ne­be­bus. Ta­čiau kol dar ne­šio­ja­mės pi­ni­gi­nes, ir sa­vo vai­kus tu­ri­me iš­mo­ky­ti elg­tis su pi­ni­gais. Pa­ta­ri­mais da­li­ja­si psi­cho­lo­gė Ra­sa Ku­čins­kie­nė.

Maži ir suaugę vaikai

Šešiametė Sandra verkdama įbėga į virtuvę ir skundžiasi, kad pametė kelias savo naujos dėlionės dalis, todėl negali pabaigti paveikslo. „Nesijaudink, brangute, nupirksim tau kitą“, – ramina mama.

Rasa Kučinskienė: „Jokiu būdu neverskite vaiko atiduoti jo sutaupytų pinigėlių „šeimos labui“ ir paslapčia nekrapštykite vaiko taupyklės naiviai tikėdamiesi, kad jis vis tiek nepastebės.“

Paauglys Dovydas sumano užsidirbti savaitgaliais dalydamas skrajutes, bet jam šis darbas greitai nusibosta, todėl dabar jo tėvai suka galvą, kaip patiems išdalyti tas skrajutes.

24 metų Jonas baigė aukštąją mokyklą, tačiau neranda jo verto darbo, taigi sėdi tėvams ant sprando, nemokėdamas už maistą ir butą, o mama gamina jam valgį ir skalbia drabužius.

Šie maži ir suaugę vaikai nedaug nutuokia apie pinigų vertę ir darbo prasmę. Visi jie atskleidžia šių laikų fenomeną, kai viskuo aprūpinti vaikai tampa nesavarankiškais suaugusiaisiais ir niekaip negali savęs išlaikyti. Nemažai tokius vaikus auginančių tėvų skundžiasi, kad jų atžalos tiesiog nesupranta pinigų vertės.

Pinigai... krinta iš dangaus

Neseniai teko girdėti tokį pokštą: kailiais apsitaisiusi moteris stumia vežimėlyje sėdintį savo paauglį sūnų. „Ar jis negali vaikščioti?“ – klausia praeivis. – „Žinoma, kad gali, tačiau, ačiū Dievui, jam nereikia vargintis“, – išdidžiai atšauna moteris.

Šis pokštas, labiau graudus negu juokingas, yra gera užuomina tėvams, kurie mano, kad turi užtikrinti savo vaikams „nerūpestingą vaikystę“, nes nori „padaryti juos laimingus“ arba „jie tiesiog dar maži“.

Kad ir kaip tai būtų paradoksalu, nedarome savo vaikams nieko gero, sukurdami jiems patogią aplinką ir tenkindami kiekvieną užgaidą. Tada mūsų atžalos mano, kad pinigai tiesiog krinta iš dangaus (arba išlenda iš bankomato). Todėl, nors ir kaip banaliai skambėtų, grįždami prie senamadiškų vertybių apie darbą ir pinigų vertę, galime suteikti savo vaikams kur kas daugiau: padėti pagrindus būti savarankiškiems ir pasitikėti savimi.

Nuo ko pradėti? Nuo šešių paprastų dalykų, kurie padėtų vaikams išmokti elgtis su pinigais.

Išmokykite taupyti

Rasa Kučinskienė.Asmeninio albumo nuotrauka

Nė vieno žmogaus vaikystė neapsieina be taupyklės. Jau nuo 3 metų vaikui galima nupirkti taupyklę, kur būtų laikomi jo pinigėliai. Kalbėkitės su vaiku, kur ir kaip tuos pinigus jis norėtų panaudoti. Vyresnį vaiką paskatinkite prisidėti prie bendrų šeimos išlaidų, pavyzdžiui, perkant kokį nors daiktą, tačiau apsispręsti leiskite jam pačiam, tegu jis pats būna atsakingas už savo pinigus. Jokiu būdu neverskite vaiko atiduoti jo sutaupytų pinigėlių „šeimos labui“ ir paslapčia nekrapštykite vaiko taupyklės, kai labai reikia pinigų, naiviai tikėdamiesi, kad jis vis tiek nepastebės. Jau geriau, reikalui esant, paprašykite paskolinti ir būtinai grąžinkite.

Dabar populiaru drausti vaikus gyvybės draudimu. Jeigu apdraudėte savo vaiką, parodykite jam draudimo liudijimą, pasakykite, kiek pinigėlių jis gaus užaugęs.

Šis vaikystės patyrimas gali padėti paversti taupymą vertingu gyvenimo įpročiu.

Duokite vaikui kišenpinigių

Reikia nemažai laiko, norint tapti sumaniu ir atsakingu vartotoju, kuris galėtų suderinti savo išlaidas ir pajamas, taip išvengdamas skolų. Kai vaikas gauna kišenpinigių, jis anksti išmoksta taisyklę: nėra pinigų, nėra ir už ką pirkti.

Skatinkite vaiką siekti trokštamo daikto ir išmokti nusivilti jo negavus. Troškimas yra pozityvus jausmas ir suteikia kur kas daugiau džiaugsmo negu gaunant viską tą pačią minutę.

Kiek vaikui duoti kišenpinigių, priklauso nuo vaiko amžiaus ir šeimos finansinių galimybių. Darželinukui pakaks keliasdešimt centų, mokyklinukui jau prireiks kelių eurų, o paauglio norai viršys tėvų finansines galimybes.

Kam kišenpinigiai turėtų būti skirti, vėl priklauso nuo vaiko amžiaus, tačiau tipinis išlaidų sąrašas yra toks: saldumynai, žaislai ir pasilinksminimai.

Kitą kartą, kai jūsų vaikas ko nors kaulydamas pradės savo įprastą giesmelę „aš noriu…“, paprasčiausiai paklauskite: „Ar manai, kad gali tai sau leisti?“ Tuo atveju išvengsite spaudimo ir atsakomybę perkelsite jam, juk sprendimas bus paties vaiko. Jam tai bus pirmosios biudžeto pamokos.

Įtraukite vaiką į namų ruošą

Tačiau nemokėkite už kasdienius darbus. Vaikai turi įgimtą norą ką nors daryti, bet dažnai jų darbštumas taip ir lieka neišnaudotas. Neretai sakome: „Leisk, aš pati“, „Netrukdyk“, „Nesimaišyk po kojom.“ Leiskite vaikui jums padėti.

Jau 3 metų vaikai mielai padeda dengti stalą, kloti lovą, gali paduoti tėčiui varžtus ir įrankius. Žinoma, vaiko darbas nebus tobulas, tačiau stenkitės nekritikuoti. Nustatykite protingas laiko ribas namų ruošos darbams atlikti, bet atminkite, kad dėmesio išlaikymas priklauso nuo vaiko amžiaus ir užduoties. Laikykitės paprastos ištvermės taisyklės: dvi minutės dvimečiui, trys – trimečiui ir t. t. Kai užduotis įdomi, šis laikas gali būti gerokai ilgesnis, pavyzdžiui, vaikams labai patinka darbai, susiję su vandeniu. Laikui bėgant, vaikas išsiugdys savidiscipliną ir ne tokioms smagioms užduotims atlikti, supras, kad ne visi darbai, kuriuos reikia atlikti, yra įdomūs ir malonūs.

Vaikams nereikia mokėti pinigų už kasdienius namų ruošos darbus. Tai sudarys jiems klaidingą įspūdį, kad bet koks darbas suteiks piniginį atlygį. Bet juk niekas nemoka už darbą mamai! Priminkite vaikams, kad visi šeimos nariai turėtų prisidėti prie namų tvarkymo. Tačiau vaikai turėtų patirti atlygio džiaugsmą, kai jie padeda šiek tiek daugiau, pavyzdžiui, padeda jums dažyti sienas, ir jūs, užuot samdę darbininkus, išnaudojate jų darbo jėgą. Tuo atveju, kai darbas baigtas ir gerai atliktas, sąžiningai atsiskaitykite.

Rasa Kučinskienė.Asmeninio albumo nuotrauka

Neskatinkite pinigais

Taip pat nebauskite pinigais. Tai dažniausia tėvų klaida. Jeigu šiuose pavyzdžiuose atpažinsite save, pats laikas būtų susimąstyti, ko iš tiesų jūs mokote savo atžalą.

Mykolas sutinka gerai mokytis, jeigu pažadėsime jam piniginę premiją už kiekvieną dešimtuką. Vaikas turi išmokti mokytis dėl savęs, o ne dėl tėvų arba jų pinigų. Vaikai, pripratę gauti tik išorinį atlygį už gerą mokslą, nesugeba patirti asmeninio pasitenkinimo, kurį suteikia gerai atliktas darbas. Stenkitės motyvuoti vaikus apkabinimais, bučiniais, pagyrimais, pasveikinimais. Už gerą darbą pažadėkite nusivesti vaiką į piceriją ar žaidimų kambarį, visi šie dalykai yra geresnės alternatyvos, negu pinigai.

Imk dar 10 eurų, bet tik nesakyk mamai. Iš tiesų nieko blogo kartais papildomai pamaloninti vaiką, tačiau, kai tai daroma bandant nusipirkti jo meilę arba konkuruojant su kitu sutuoktiniu, toks bandymas gali suskaldyti šeimą.

Neslėpkite šeimos finansinės situacijos

Iš tiesų vaikui nėra reikalo žinoti visų šeimos biudžeto detalių, tačiau kokiu būdu vaikas galės priimti tam tikrus apribojimus, jeigu jis nežinos, iš kur tie apribojimai atsiranda? Dažnai tėvai baiminasi, kad vaikas išplepės kitiems, todėl prieš pradedant kalbėti su vaiku apie finansinius dalykus reikia susitarti dėl slaptumo. Paaiškinkite vaikui tik labai bendrus dalykus, pavyzdžiui, kad išleidote daug pinigų remontui, šiuo metu esate paėmę paskolą iš banko ir neturite pinigų arba kad mamytė dabar nedirba, nes prižiūri broliuką ir gauna mažiau pinigų bei pan.

Kai vaikai jau paaugę, galite mėginti sudaryti šeimos finansų tarybą, kurioje kartu su vaikais aptartumėte didesnius pirkinius ir planuojamas atostogas. Prieš tai paaiškinkite, kad viskas, ką jūs aptariate, yra griežtai konfidencialu, ir tas, kuris sulaužys šią taisyklę, bus pašalintas iš tarybos narių. Aptarkite su vaikais kasdienes šeimos išlaidas, tuo būdu ne tik parodysite vaikams, kur išleidžiate pinigus, bet ir motyvuosite juos prisidėti prie bendrų finansinių problemų sprendimo.

Ką reiškia uždirbti

Papasakokite vaikams apie savo darbą. Pasikalbėkite su jais apie tai, ką reiškia užsidirbti pragyvenimui. Net pradinukai nėra per maži tai išgirsti.

Jeigu jums patinka jūsų darbas, pasidalykite mintimis apie tai su vaikais. Jeigu jo nekenčiate, pasakykite, kad yra ir teigiamų dalykų, kurie jus laiko šiame darbe: alga, saugumas arba kad tai tik tarpinis laiptelis jūsų karjeroje.

Kai vaikai nelabai žino, kaip jų tėvai uždirba pinigus, jie nesieja darbo su pajamomis. Progai pasitaikius, būtinai nusiveskite vaiką į darbą, ypač jeigu dirbate mėgstamą darbą. Jeigu jūsų įstaigoje ar organizacijoje mažieji lankytojai nepageidaujami, atsiveskite juos savaitgaliais.

Tam, kad užaugintų pasitikinčius savo jėgomis vaikus, tėvai turi vadovautis ne tik savo širdimi, bet ir protu. Tai nemažas iššūkis ir išbandymas, tačiau, patikėkite, įdėtos pastangos tikrai atsipirks ateityje.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“