Kaip auga berniukai ir mergaitės
Vai­ko ly­tis – tai pir­mo­ji in­for­ma­ci­ja apie vai­ką, ku­rią iš­girs­ta­me vos jam už­gi­mus. Nuo to, ko­kios ly­ties kū­di­ki su­si­lau­kė­te, at­ei­ty­je pri­klau­sys 100+1 auk­lė­ji­mo niuan­sas. Kon­sul­tuo­ja gy­dy­to­ja psi­cho­te­ra­peu­tė, vai­kų ir pa­aug­lių psi­chia­trė Da­lia Mic­ke­vi­čiū­tė.

Kūdikystė

Lytis svarbiau už veidą. Kūdikiui gimus, realiai galime pamatyti tai, apie ką iki tol galvojome, svajojome ir spėliojome. Nors kartais žinią, kad būsimasis vaikelis bus berniukas arba mergaitė, galima sužinoti pakankamai ar itin tiksliai, atlikus genetinius tyrimus arba ultragarso tyrimą, vis dėlto viena yra apie tai žinoti, kita – pamatyti savo akimis. Kartais akušerės ką tik pagimdžiusioms mamytėms parodo ne ką kita, o naujagimio (ar naujagimės)... tarpvietę.

Kartais tėvai nerimauja, kad vaikai, žaisdami su kitai lyčiai būdingais žaislais, gali tapti homoseksualūs, tačiau iš tiesų tokie žaidimai nėra seksualinės orientacijos formavimosi priežastis.

Žinoma, daugiau pagalvojus, jos teisios: juk veido išraiška ir bruožai dar daug kartų keisis, kūnas augs, o lytis išliks visam gyvenimui. Nebent pats būsimasis vyras ar būsimoji moteris norės ją pakeisti.

Kūdikiui lytis nerūpi. Ar kūdikiai jau suvokia savo moteriškumą ar vyriškumą? Ir koks yra kūdikių seksualumas? Turbūt keistai skamba šie klausimai, nes kūdikiai atrodo visiškai nesusiję su niekuo, kas yra seksualu: jie maži, bejėgiai, nekalti ir yra susirūpinę tik tuo, kaip išgyventi. Iš dalies tai tiesa. Nors vyrai arba moterys mes esame nuo pat apvaisinimo momento, kai įgauname chromosominę lytį, vis dėlto pirmieji pora gyvenimo metų yra labai toli nuo to, kaip suvokiame seksualumą. Kūdikis dar neskiria, ar jis yra berniukas, ar mergaitė, nors tai mato aplinkiniai. Jam visiškai tas pats, kokios spalvos drabužiais jis rengiamas ir ar jam ant galvos maunama juosta su gėle, ar vyriška kepuraitė. Žaislus taip pat abiejų lyčių kūdikiai renkasi tokius pačius, dažniausiai ne tam tikros spalvos (rožinės ar melsvos), bet tokius, kurie yra ryškūs, barškantys ar kitaip stimuliuojantys pojūčius.

Fizinis kontaktas padeda kūdikiui suvokti save. Kita vertus, jau nuo pat kūdikystės formuojasi vadinamasis lytinio identiteto branduolys, arba pirminis moteriškumas bei pirminis vyriškumas: tai, kas vėliau virs brandžiu seksualumu. Tam svarbus kūdikio fizinis kontaktas su tėvais – įvairiausi būdai, kuriais mylinti mama ar tėtis mažyliui parodo, koks jis yra svarbus ir mielas: kūdikio nešiojimas ir glostymas, bučiavimas, kutenimas, priglaudimas prie savęs ir sūpavimas.

Kiekvienas maitinimas, vystyklų ar sauskelnių keitimas, maudymas, žaidimas ir visi kiti kūdikio bei mamos ar tėčio užsiėmimai – tai neišsenkančios galimybės mažyliui pajusti fizinį intymumą ir meilę, geriau suvokti savo kūną ir atskiras jo dalis. Kūdikis dėl savo menko brandumo dar sunkiai gali atskirti tai, kuo skiriasi „jis“ ir „ne jis“: įdomu, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis mažylis mamą ir kitą aplinkinį pasaulį suvokia taip pat kaip dalį savęs. „Panorėjau valgyti – ir gavau, pasidarė šalta – ir mane sušildė“ – tokia minčių seka kūdikiui leidžia manyti, kad viskas priklauso nuo jo norų, taigi tas, kas tenkina jo norus, yra jo paties dalis. Kai vaikelis glaudžiamas ir nešiojamas, jis ima geriau suvokti savo odą, kūno paviršiaus ribas, trumpai tariant, – save patį.

Kūdikiai tyrinėja savo kūną. Nenustebkite ir neišsigąskite, jei išrengtas mažylis ims liesti savo lyties organus, o berniukams bus erekcijos: tai visiškai normalu. Kaip jau minėta, kūdikis menkai suvokia savo kūną, todėl savo kūno dalis atranda visiškai atsitiktinai. Taip jis gali imti čiulpti rankos pirštus, žaisti su ausimi ar nosimi, pats save apdraskyti. Panašiai jis atranda ir lyties organus, kurie jam kol kas – ne kas kita, o paprasčiausios kūno dalys. Tiesa, jas liesdamas net ir kūdikis gali pajusti malonumą, tačiau tai taip pat yra normalus atradimas.

Nereikėtų jo barti ar gėdinti, taip pat nereikėtų patiems jaustis nejaukiai ar manyti, kad toks ankstyvas savo kūno tyrinėjimas gali būti kuo nors pavojingas. Prisiminkite: jūsų balsas, veido išraiška, tai, ką jūs sakote, yra pirmoji vaiko pamoka apie tai, kas yra seksualumas. Jei patys esate drovūs ir jums nesmagu matyti vaiką besidomint savo lyties sritimi, vis tiek pasistenkite išlikti neutralūs. Jūsų reakcija gali turėti labai daug reikšmės tam, kaip vaikas priims savo kūną, ar jo gėdinsis, ar gebės mėgautis savo seksualumu, ar turės sunkumų bendraujant su kitos lyties atstovais, o ypač – seksualiniame gyvenime.

2–3 metų tarpsnis

Lyties identitetas. 2–3 metų vaikas pradeda suvokti, kad jis yra vyriškos arba moteriškos lyties, – toks žinojimas vadinamas lyties identitetu. Literatūroje nurodoma, kad 15–24 mėnesių amžiaus vaikai pastebi, kuo skiriasi berniukai nuo mergaičių (vyrai nuo moterų), save priskiria vienai ar kitai grupei ir pradeda mokytis „moteriško“ ar „vyriško“ elgesio.

Psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė.Asmeninio archyvo nuotrauka

Įvairių tautų ir kultūrų vyrų ir moterų vaidmenys yra skirtingi, tačiau šiais laikais įvairiose šalyse vyriškoji lytis daugiausia siejama su jėga, agresija ir dominavimu, o moteriškoji – su pasyvumu, rūpinimusi kitais ir paklusnumu. Vis dėlto šios savybės gyvenime gali pasireikšti labai skirtingai, pavyzdžiui, vienoje šeimoje vyriškumu bus laikoma tai, kad šeimos vyrai neužsiima namų ruoša, savaitgaliais žvejoja ir jų žodis yra paskutinis, o kitoje šeimoje vyrai gali atlikti daugelį namų ruošos darbų, nes jie yra stipresni fiziškai, ir sprendimus priima tik juos aptarę su moteriškąja šeimos dalimi. Visus šiuos bendravimo ypatumus pastebi vaikas, kuris iš to mokosi, kaip turėtų elgtis vyrai arba moterys, vadinasi, ir jis pats.

Vaikas stebi, kaip elgiasi tėtis ir mama. Psichologai teigia, kad tam, kad vaikas galėtų darniai susigyventi su savo lytimi, labai svarbu tai, kaip į savo moteriškumą ar vyriškumą žvelgia jo tėvai ir kaip jie jaučiasi, būdami vienos ar kitos lyties. Taip pat svarbu, kad vaikas gyventų arba turėtų galimybę dažnai bendrauti su tėčiu ar mama, kuris yra jo lyties: tai reikalinga berniuko ar mergaitės lyties identifikacijai (susitapatinimui su viena ar kita lytimi), galimybei stebėti, kaip tėtis (atstovaujantis visus vyrus) arba mama (atstovaujanti visas moteris) elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje.

Jei taip nutinka, kad vaiką augina vienas iš tėvų, būtų gerai, jei būtų senelis ar senelė, dėdė ar teta, kurie turėtų artimą ryšį su vaiku ir galėtų vaiko pasaulyje atstovauti vyrus ar moteris. Nesant tokio žmogaus vaikui gali būti sunku numanyti, kaip elgtųsi tėtis ar mama, kurių nėra šalia, kaip jis ar ji bendrautų su esamu tėčiu (mama) ir juo pačiu: sunku mokytis elgesio, kai nėra jokio pavyzdžio.

Doncė ir Gintukas. Kartais kyla grėsmė, kad į vaiką galime pradėti žvelgti kaip į kito žmogaus pakaitalą ar atspindį, netgi tada, kai vaikas yra kitos lyties, nei tas žmogus. Pavyzdžiui, jei vyras neteko žmonos (sakykime, jai mirus ar įvykus skyryboms prieš jo valią), jam gali norėtis, kad vaikas ją pakeistų, net jei jis yra berniukas. Tokiu atveju berniukas gali būti skatinamas auginti ilgesnius plaukus, vadinamas moteriškais vardais arba tokiais, iš kurių sunku nustatyti, kam jie skirti – berniukui ar mergaitei, pavyzdžiui, „Doncė“, „Tomcė“. Nors tai atrodo kaip vardo sutrumpinimas, galime įžvelgti ir moterišką atspalvį.

Panašiai su mama auganti mergaitė gali būti trumpai kerpama ir vadinama vyriškais vardų variantais, pavyzdžiui, „Egliukas“, „Gintukas“. Tokios situacijos gali susiklostyti ir tada, kai šeima yra netekusi artimo žmogaus, pavyzdžiui, vieno iš vaikų, o vaikas jį primena.

Vien toks vardo sutrumpinimas ar galūnės pakeitimas, kaip ir šukuosena, gali visai nieko nereikšti, tačiau svarbu tai, kokia sąmoninga ir pasąmoninė informacija perduodama vaikui: jei į vaiką žvelgiama ne kaip į individualią asmenybę, bet vien kaip į kito žmogaus atspindį, tai trukdo jo sveikai raidai, ir jeigu tai dar yra susiję su lyties formavimusi, vėliau gali būti sunkumų suvokiant ir priimant savo lytį.

Apie žaislus, skirtus berniukams ir mergaitėms

Ar pirkti dukrai lėlę, o sūnui mašinėlę? Nors kūdikiams užtenka paprastų garsiai žvangančių ar grojančių žaislų, kurie nėra skirti konkrečiai lyčiai, 2–3 metų vaikai jau domisi žaislais, kurie tradiciškai skirstomi į „berniukiškus“ ir „mergaitiškus“. Ką psichologai galvoja apie plačiai paplitusią nuomonę, kad mergaites „iš prigimties“ domina tik lėlės, o berniukus – mašinos ir šautuvai? Ar tai įgimta, ar išmokta? Ir ar gerai, jei vaikas „painiojamas“ ir jam pasiūloma žaisti tokiais žaislais, kurie standartiškai nėra priskiriami jo lyčiai?

Norint atsakyti į šiuos klausimus, pravartu pažvelgti, ką kalba žmonės, kurie daug laiko praleidžia atlikdami įvairius smegenų tyrimus. Neuromokslų specialistė G. Rippon iš Astono universiteto (Jungtinėje Karalystėje) paskelbė tyrimus, kad „vyriškų“ ir „moteriškų“ smegenų struktūra nesiskiria, tai yra, neįmanoma vien pažvelgus į smegenis pasakyti, kad jos yra vyriškos ar moteriškos lyties asmens, kaip tai galima konstatuoti, sakykime, apžiūrėjus žmogaus kaulus. Šios mokslininkės teigimu, geresnis moterų gebėjimas atlikti kelias užduotis vienu metu, geresni socialiniai įgūdžiai ir atmintis, vyrams būdingas geresnis suvokimas ir judesių koordinacija yra daugiau susiję su skirtingais aplinkos reikalavimais ir išmokimu, o ne su smegenų biologija. Todėl kalbos apie tai, kad jau maži vaikai skirtingai elgiasi, būdami berniukai arba mergaitės, arba renkasi skirtingus žaislus, yra daugiau susijusios su skirtingais suaugusiųjų lūkesčiais ir stereotipais: jeigu mergaitei siūlomos vien lėlės, ji pradeda žaisti jomis, kaip ir berniukai, kuriems dažniausiai siūlomi automobiliai ar konstruktoriai. Dar daugiau: mokslininkė svarsto, kad tradiciškai laikomi „mergaitiškais“ arba „berniukiškais“ žaislai stimuliuoja skirtingas smegenų sritis, tai yra, „mergaitiški“ žaislai moko rūpintis kitu, o „berniukiški“ – lavinti judėjimo įgūdžius, todėl, vaikams duodant žaisti tam tikrus žaislus, gali būti keičiama smegenų raida.

Taigi galbūt atėjo metas peržvelgti savo požiūrį į vaikams siūlomus žaislus ir leisti pačiam vaikui nuspręsti, kas jam įdomu, nepriklausomai nuo jo lyties ir žaislo pobūdžio ar spalvos. Tiek mergaitėms, tiek berniukams gebėjimo suprasti kito žmogaus jausmus įgūdžiai svarbūs mokantis bendrauti su žmonėmis (tai sudaro vadinamąjį emocinį intelektą), kaip abiems lytims reikalinga ir gera judesių koordinacija, todėl svarbu lavinti visas smegenų sritis, ir tradiciškai laikomas „mergaitiškomis“, ir „berniukiškomis“.

Kartais tėvai nerimauja, kad vaikai, žaisdami su kitai lyčiai būdingais žaislais, gali tapti homoseksualūs, tačiau iš tiesų tokie žaidimai nėra seksualinės orientacijos formavimosi priežastis. Jei labai neramu, paieškojus galima rasti neutralių žaislų, pavyzdžiui, minkšto žaislo pavidalo mašinėlė arba ne lėlė su rožine blizgia suknele, o lėlė-kareivis ar karė su uniforma.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“ (www.mamoszurnalas.lt)