Kai užklumpa nemiga ir nerimas
Ne­pa­vyks­ta už­mig­ti, nes kan­ki­na ne­ri­mas? Ar ne­ri­mas sle­gia, nes il­gai ne­pa­vyks­ta už­mig­ti? At­sa­ky­ti į šiuos klau­si­mus, anot mie­go su­tri­ki­mų spe­cia­lis­tų, nė­ra pa­pras­ta, mat ne­mi­ga ir ne­ri­mas – glau­džiai su­si­ję, vie­nas ki­tą ga­lin­tys lem­ti veiks­niai. Pa­ste­bi­ma, jog šias bū­se­nas itin daž­nai iš­gy­ve­na di­džių­jų mies­tų gy­ven­to­jai.

Ne sykį esame girdėję posakį, kad daugelis šio amžiaus ligų kyla dėl streso. Kuo intensyviau gyvename, tuo daugiau dėmesio turime skirti psichofizinei sveikatai. BENU vaistinės duomenimis, maisto papildų, skirtų nervų sistemos pusiausvyrai palaikyti, pernai, palyginti su 2016 metais, poreikis išaugo beveik trečdaliu (31 proc.), o receptinių vaistų – daugiau nei 6 procentais. Vis daugiau žmonių, kenčiančių dėl psichosomatinių sutrikimų, yra linkę ieškoti pagalbos internete, vartoti imunitetą bei nervų sistemą stiprinančius preparatus arba kreiptis į sveikatos specialistus. Kaip spręsti nemigos ar nerimo problemas ir kada reikėtų kreiptis į sveikatos specialistus?

Audronė Levickienė: „Prieš pradedant vartoti vaistus nuo nemigos pirmiau reiktų išbandyti natūralias pagalbos priemones arba atsipalaiduoti padedančią veiklą.“

Pirmas patarimas: užrašykite savo bėdas

Negebėjimas ilgai užmigti vakare arba staiga prabudus naktį, dažnai lydimas baimės ar susirūpinimo, vadinamas lėtine nemiga. Žmogus, kasdien veikiamas daugybės dirgiklių ir kenčiantis dėl nerimo sutrikimo, sunkiai užmiega. Negalėdamas gerai pailsėti ir dėl to dar labiau patirdamas stresą, jis patenka tarsi į uždarą ratą.

„Kai žmogus įsitempęs, dėl ko nors susirūpinęs, dieną gali nukreipti savo dėmesį kur nors kitur – įsijungti televizorių, interneto naršyklę ar pasikalbėti, susirašyti su draugu. Tačiau naktį, kai visa aplinka nurimsta, žmogus lieka vienas su savo mintimis. Jeigu atsigulęs į lovą jis negali nurimti, toliau „strateguoja“ galimus problemų sprendimus, jo protas išlieka budrus, yra nuolat stimuliuojamas, o tai ir paskatina nemigą bei nerimą“, – teigia Klivlando instituto profesorė Michelle Drerup.

Jos siūlomas sprendimas tiems, kurie negali ramiai užmigti, negalvodami apie ateinančios dienos rūpesčius, – visas esamas problemas iš vakaro surašyti ant popieriaus lapo. „Tai vadinu „smegenų šiukšlyno“ strategija. Atsisėdate ir skiriate, pavyzdžiui, valandą... rūpesčiams! Užfiksuojate visas neįgyvendintas užduotis, nebaigtus darbus, problemas, o tada sudarote planą, kaip žingsnis po žingsnio jas spręsite kitą dieną. Būtent plano neturėjimas ir kelia didžiausią nerimą“, – pažymi mokslininkė.

Antras patarimas: atsiribokite nuo ekrano

Dažnas žmogus yra įpratęs iki išnaktų tikrinti darbo elektroninį paštą, susirašinėti su bičiuliais ar kolegomis. Net ir atsigulęs nepaleidžia iš rankų išmaniojo telefono ar kompiuterio.

Įprotis ieškoti vis naujos informacijos arba tiesiog maigyti mėgstamą programėlę prieš miegą taip pat gali prisidėti prie nemigos ir nerimo sutrikimų. „Labai svarbu atskirti dieną ir naktį išjungiant telefonus, planšetes, kompiuterius, kad mūsų smegenys galėtų nurimti, sulėtėti prieš miegą. Užuot žiūrėję į ekraną, skaitykite grožinę literatūrą, nes ji nukreipia mintis ir leidžia užplūsti nuovargiui“, – atkreipia dėmesį klinikinės psichologijos specialistas prof. Janetas Kennedy.

Jo teigimu, „miego higiena“ ypač svarbi tiems, kurie kenčia ne tik dėl nemigos, bet ir dėl nerimo, nuolat pertraukiančio darnų miego ritmą. Todėl būtinas griežtas miego grafikas, kai einama miegoti ir keliamasi ryte tuo pačiu laiku. „Jeigu nutiko taip, kad vieną naktį užmigote vėliau, kitą dieną geriau šiek tiek pakentėti ir eiti miegoti įprastu laiku“, – pataria prof. J. Kennedy.

Audronė Levickienė. / "BENU vaistinės" archyvo nuotrauka

Trečias patarimas: pasitikrinkite sveikatą

Kaip sako BENU vaistinės vaistininkė Audronė Levickienė, prieš pradedant vartoti vaistus nuo nemigos patariama išbandyti natūralias pagalbos priemones arba atsipalaiduoti padedančią veiklą.

„Esant trumpalaikių miego problemų, padeda šilta vonia, kvėpavimo pratimai, raminama muzika, skaitymas. Vaistažolių arbatos ar žoliniai preparatai su valerijonais, jonažolėmis, melisomis ar pasifloromis taip pat palengvina miego sutrikimus. Subalansuota mityba, pakankamas magnio kiekis organizme turi teigiamos įtakos miego kokybei“, – teigia A. Levickienė.

Vaistininkė pažymi, kad laikinai sutrikus miegui arba apnikus nerimo jausmui (vykstant pokyčiams darbe, ištikus nelaimei, tvyrant konfliktams asmeninėje aplinkoje), galima mėginti patiems ieškoti išeities – daugiau laiko praleisti gamtoje, imtis aktyvesnės fizinės veiklos. Jei kuri nors ar abi šios būsenos kankina mėnesį ir daugiau, o minėtos priemonės nepadeda, patartina kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją arba Psichikos sveikatos centrą.

Pasak sveikatos specialistų, daugiau nei pusė nemigos atvejų būna susiję su depresija ar nerimu, apie dešimtadalį – su psichofiziologiniais sutrikimais, tokiais kaip stresas, emocinės problemos, o kita dalis – su kitomis (lėtinėmis) ligomis.

Vaistininkė Audronė Levickienė pataria prieš pradedant vartoti vaistus nuo nemigos išbandyti natūralias pagalbos priemones arba atsipalaiduoti padedančią veiklą.