Kai gripas pareikalauja širdies
Jau dvy­li­ka me­tų krū­ti­nė­je pla­ka do­va­no­ta šir­dis. Bet prieš tai – de­vy­ni gy­ve­ni­mo mė­ne­siai su dirb­ti­ne šir­di­mi, skaus­min­gas do­no­ro lau­ki­mas, o po šir­dies per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos – dar me­tai li­go­ni­nė­je. To­kius gy­ve­ni­mo, o gal tiks­liau, – li­ki­mo iš­ban­dy­mus te­ko pa­tir­ti vil­nie­čiui Rim­vy­dui Ve­ke­ro­tui (50 m.).

Nebegalėjo net vaikščiot

R.Vekerotui donoro širdies prireikė po persirgto gripo. Atrodytų menkniekis – sirgo gripu, neturėjo temperatūros, vyriškai numojo ranka į ligą, esą negalavimai praeis savaime, o viskas baigėsi tuo, kad teko išgirsti negailestingą medikų verdiktą: „Širdies persodinimas“.

Kai susirgau gripu, bet neturėjau temperatūros, pamaniau, kad kaip nors išsigydysiu pats, kad poliklinikoje nebūčiau vėl iškoneveiktas.

„Gal būčiau tą gripą ir gydęsis, jei, dar būnant studentu, gydytojai nebūtų manęs įskaudinę. Tada susimušiau koją ir siaubingai skaudėjo kelį. Bet poliklinikoje mane apšaukė simuliantu, esą rentgeno nuotraukos nieko nerodo. Todėl, kai susirgau gripu, bet neturėjau temperatūros, pamaniau, kad kaip nors išsigydysiu pats, kad poliklinikoje nebūčiau vėl iškoneveiktas“, – ligos pradžią prisiminė Rimvydas.

Gripas praėjo, tačiau vyras vis dažniau jausdavo silpnumą, vėliau imdavo mausti širdį. Kai kartą pakliuvo gydytojams į rankas ir buvo atlikti tyrimai, diagnozė pribloškė – kardiopatija. Ši širdies liga nepagydoma. Vienintelė išeitis, suteikianti galimybę gyventi, – širdies persodinimas.

Tačiau iki transplantacijos, o tiksliau, – iki avarijoje žuvusio vaikino tėvų sprendimo padovanoti sveikus sūnaus organus jų laukiantiems sunkiems ligoniams, Rimvydui dar teko devynis mėnesius gyventi su dirbtinės širdies aparatu, nes savoji jau nebesugebėjo susitraukinėti ir varinėti kraujo. Vyras net vaikščioti nebegalėjo.

„Dirbti nebepajėgiau. Iš buvusios darbovietės buvau atleistas kaip nebetinkamas jokiems darbams. Sėdėjau namie ir laukiau donoro. Mane prižiūrintys medikai guodė, kad tinkamas donoras atsiras greitai, nes svėriau vos 60 kilogramų, mano kraujo grupė – pirma. Kur kas sudėtingiau donorą rasti tiems ligoniams, kurie sveria šimtą ar daugiau kilogramų“, – patirtimi dalijosi Rimvydas.

Kol sulaukė savosios širdies, per devynis mėnesius iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros (tuomet – Santariškių) klinikų jam buvo skambinta penkis kartus, bet nė vienas numatytų donorų netiko.

Kol sulaukė savosios širdies, per devynis mėnesius iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros (tuomet – Santariškių) klinikų jam buvo skambinta penkis kartus, bet nė vienas numatytų donorų netiko.

Paklaustas, ar nebaisu buvo, Rimvydas šyptelėjo: „Kur kas baisiau gulėti bejėgiam lovoje, jaučiant, kad artinasi mirtis. Ne kartą patyriau tokią savijautą, kai visos galūnės šąla, širdis dreba, paeiti nebegaliu, o akyse vaizdas siaurėja. Jeigu, būdamas tokios būklės, nebūčiau gulėjęs ligoninėje, namie tikrai būčiau miręs. Išgelbėjo kalio lašelinės.“

L.S. skaičius 10 – tiek pernai Lietuvoje transplantuota širdžių.

Prieš operaciją – sūnaus gimimas

Laukiant širdies donoro, Rimvydui teko patirti ir neįkainojamų gyvenimo džiaugsmų. Jiems su žmona gimė sūnus. Nenorėdamas jaudinti žmonos, kad neįvyktų priešlaikinis gimdymas, Rimvydas net ryžosi dviem mėnesiams pasitraukti iš laukiančiųjų donoro širdies sąrašo.

„Maža kas – jei dar iki gimdymo man būtų atliktas širdies persodinimas, žmona būtų patyrusi stresą, būtų išgyvenusi dėl manęs. Tikėjau, kad vis tiek sulauksiu donoro, todėl nutariau operaciją atidėti po žmonos gimdymo“, – pasakojo Rimvydas.

Po operacijos – dar vienas išbandymas

Praėjus devyniems mėnesiams po nelemto gripo, Rimvydas sulaukė tinkamo donoro širdies. Kas tas vaikinas, kurio širdis jam tiko, tada nežinojo. Jam tik buvo pasakyta, kad avarijoje žuvęs jaunas vyras – dešimčia metų jaunesnis.

Kas tas vaikinas, kurio širdis jam tiko, tada nežinojo. Jam tik buvo pasakyta, kad avarijoje žuvęs jaunas vyras – dešimčia metų jaunesnis.

Tiesa, prieš širdies transplantaciją Rimvydui dar teko kelias savaites praleisti reanimacijoje, nes mažai galėjo padėti ir dirbtinė širdis.

Širdies transplantaciją Rimvydui atliko garsūs Lietuvos kardiochirurgai – Vytautas Sirvydis ir Kęstutis Ručinskas. Operacija pavyko puikiai. Dovanota širdis iš karto prigijo.

Tačiau vos po dviejų mėnesių Rimvydas vėl atsidūrė klinikose. Bet šį kartą ne dėl širdies problemų. Pajutęs skrandžio skausmus, manė, kad per Kūčias ir Kalėdas per daug suvalgė mišrainių ir silkės. Deja, tyrimai parodė, kad organizmą užpuolė pavojingas citomegalo virusas.

Nors šio viruso nešiotojai yra beveik visi žmonės, dažniausiai nuo jo nukenčia recipientai po transplantacijų, nes jų imunitetas sumažėjęs.

„Ligoninėje šį kartą teko praleisti ištisus metus – nuo vienų Kalėdų iki kitų. Grįžęs namo suskaičiavau: per tą laiką lašelinėmis gavau 220 litrų įvairių vaistų, neskaičiuojant tablečių. Bet virusą pavyko įveikti. Prasidėjo gyvenimas“, – pasakoja Rimvydas.

Pradėjo bėgioti

Po metų sugrįžęs iš ligoninės, Rimvydas nenorėjo sėdėti priešais televizorių, maigydamas pultelį. Tad po truputį pradėjo bėgioti. Tokiam sportui kompaniją palaikė įsigytas šuo, su kuriuo jis kiekvieną rytą ne tik išeidavo pasivaikščioti, bet ir pabėgioti. Iš pradžių po šimtą, po du šimtus metrų.

„Kai pradėjo augti kojų raumenys, atrodė, kad suplyš oda. Pamažu pavyko susigrąžinti turėtus raumenis ir svorį iki 65 kilogramų. Tiek sveriu iki šiol“, – linksmai pasakojo Rimvydas.

Bėgimo distancijos nuo šimto metrų pailgėjo iki penkių kilometrų. Tik prisipažino, kad pastaruoju metu šiek tiek aptingo ir rečiau bėgioja.

„Bet susiimsiu. Reikia vėl pradėti reguliariai bėgiot, nes pabėgiojęs jaučiuosi kur kas žvaliau ir širdis geriau dirba. Tik stengiuosi jos per daug nenuvargint. Penki kilometrai man – maksimalus atstumas. Tokiam atstumui įveikti man prireikia maždaug valandos, bet nebūnu paskutinis“, – prisipažino Rimvydas.

O dėkingumą bei pagarbą donorui ir jo širdį padovanojusiems artimiesiems jis visada išreiškia, per Vėlines – uždegdamas žvakutę ir bažnyčioje užsakydamas mišias.

Komentaras

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovas prof. Kęstutis Ručinskas:

– Gripo virusas kur kas dažniau sukelia pneumonijas ar kitas komplikacijas, nei širdies miokarditą (širdies raumens uždegimą). Viskas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Jei ji nusilpus, dėl gripo sukeltų komplikacijų gali išsivystyti ir širdies raumens uždegimas.

Širdies raumens uždegimas gali širdį nualinti žaibo greitumu, bet gali procesas vystytis ir labai lėtai. Tačiau ne visada prireikia širdies persodinimo. Žmogus gali pats pasveikti, net nežinodamas, kad buvo pažeistas jo širdies raumuo.

Tirdami nesveikas širdis po persodinimo jose dažniausiai randame virusų liekanų, tai ir leidžia daryti išvadas, kad širdies raumenį gali pažeisti ne tik gripo virusai. Širdies raumenį suardyti gali taip pat hepatito C, Hermio bei kiti virusai. Iš viso esame aptikę apie dvidešimt virusų“.