Kada sumušimų mėlynės pavojingos
At­ši­lus orams vai­kų trau­ma­to­lo­gai ypač ne­sto­ko­ja dar­bo. Šį­kart su vai­kų or­to­pe­de trau­ma­to­lo­ge Vi­ta­li­ja Pa­če­ka­jū­te kal­bė­jo­mės apie leng­viau­sias trau­mas – su­mu­ši­mus – ir jų pa­ly­do­ves mė­ly­nes.

Atėjus pavasariui namuose užsisėdėję vaikai nori judėti, traukia riedučius, riedlentes, dviračius ir stačia galva neria į lauką. Bet per žiemą raumenys būna apsnūdę, budrumas prarastas, tad traumų pavojus gerokai padidėja. Kitas traumų pikas laukia vasaros pabaigoje ir rugsėjį, nes vaikai grįžta po atostogų išsiilgę draugų, ir pasipila vadinamosios žaidybinės traumos.

Kartais kraujosruvos būna net pajuodavusios – tai rodo, kad sumušimas didelis, o kraujosruva labai arti odos paviršiaus.

Kraujosruvos

Dažniausios traukos – sumušimai, lydimi mėlynių. Kraujosruvos, vadinamos tiesiog mėlynėmis, atsiranda po smūgio, kai trūkus kraujagyslei į paodį priteka kraujo. Iš pradžių sumušta vieta tik patinsta, vėliau pamėlynuoja. Kada ir kokio bus ryškumo, priklauso, kaip arti odos paviršiaus trūko kraujagyslė. Jei giliau, mėlynė gali atsirasti ir po dienos. Tada kraujosruva pereina savo įprastas stadijas: iš mėlynos tampa violetinė, vėliau – žalia, o galop – geltona. Spalvos kaitaliojasi todėl, kad taip irsta raudonieji kraujo kūneliai – hemoglobinas. Irdamas hemoglobinas keičia odos spalvą. Kartais kraujosruvos būna net pajuodavusios – tai rodo, kad sumušimas didelis, o kraujosruva labai arti odos paviršiaus.

Pirmoji pagalba – šaltis

Šaltis ir ramybė – pirmoji būtina pagalba atsiradus mėlynei. Šaltis sutraukia kraujagysles, sumažina skausmą ir tinimą. Iškart po sumušimo uždėjus ledo, mėlynės bus gerokai mažesnės. Galima naudoti ledukus iš šaldymo kameros, tik prieš tai įdėti juos į polietileno maišelį, tada – į rankšluostį, kad šaltis būtų sausas. Drėgnas šaltis sušyla per porą minučių ir yra neefektyvus. Kita vertus, šlapias šaltis yra nemalonus, nes varva, o šalta drėgmė persmelkia, gali vaiką peršaldyti. Mamoms gydytojai pataria – jei namie nėra net ledo, imkite šaltą daiktą, koks yra po ranka, tarkim, šaldytos mėsos gabalą. Traumuotą vietą reikia šaldyti mažiausiai 15–20 min., o kai patinimas ir kraujosruvos didelės, sausą šaltį reikėtų laikyti 1,5 val., bet darant kelių minučių pertraukas (10–15 min. pašaldykite, tada nuimkite, o po kelių minučių vėl pašaldykite).

Po paros mėlynę galima pradėti tepti tepalais, turinčiais heparino arba tulžies. Sumuštą vietą reikėtų tepti 2–3 kartus per dieną, ne įmasažuoti, o švelniai patepti, kad įsigertų.

Tik po 48 val., antros paros pabaigoje arba trečios pradžioje, galima pradėti mėlynę šildyti. Šildymas pagerina kraujotaką, į pažeistą vietą priteka daugiau kraujo, ir kraujosruva greičiau išnyksta.

Mėlynių vaikas gali turėti daugybę, tačiau tik kai kurios turėtų kelti nerimą. Traumatologai sako, kad tikrai didele mėlyne laikoma tokia, kuri yra paciento delno dydžio.

Reikia parodyti gydytojui

Pirmoji komplikacija – infekcija.

* Infekciją galima įtarti, jei po traumos praėjus kelioms dienoms ar savaitei mėlynės zonoje atsirado pulsuojantis, tvinksintis skausmas, kurio iki tol nebuvo.

* Jei aplink mėlynę atsirado paraudimas, o oda pasidarė karštesnė negu aplinkinių vietų – tai gali būti signalas, kad prasidėjo infekcija.

* Dar vienas infekcijos signalas – aukšta temperatūra. Bet jos nebūna pirmą arba antrą dieną, temperatūra pakyla maždaug po savaitės.

Antroji komplikacija – krešuliai.

* Jei mėlynė didelė, bet niekaip negydoma – nešaldoma, vėliau nešildoma, dar blogiau, jei traumuojama pakartotinai, – kraujosruva nesugeba išsisklaidyti ir lieka krešuliukų.

* Mėlynės plotas būna neskausmingas, bet pirštais galima čiuopti žirnio ar net pupelės dydžio gumbelių (sukrešėjusio kraujo). Tuomet skiriama fizioterapinių procedūrų, įvairūs šildymai, o jei nepadeda, krešulius gali tekti šalinti chirurginiu būdu.

Kada mėlynės išduoda ligą

Vieni žmonės mėlynes įsitaiso nuo piršto paspaudimo, kiti jų neturi beveik niekada. Ar žmogus bus linkęs į mėlynes, lemia kraujagyslių trapumas. Jei akivaizdžiai padidėjo polinkis į mėlynes, tai gali rodyti ligą. Mėlynių atsiranda dėl įvairių infekcinių, kraujo ligų (pavyzdžiui, krešėjimo sutrikimo), kepenų ligų, net avitaminozės. Todėl pamačius vaiko kūną, nusėtą mėlynių, nors nebuvo jokių traumų, reikia kreiptis į gydytoją.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“