Kad poledinės žūklės laimikis neapkarstų
Vos pir­ma­sis šal­tu­kas spė­jo su­kaus­ty­ti van­dens tven­ki­nius, po­le­di­nės žūk­lės mė­gė­jai su­sku­bo trauk­ti žie­mi­nes meš­ke­res.

„Parodykit vyrą, kuriam poledinė žūklė nebūtų malonumas“, – juokėsi gydytojas ulorogas prof. dr. Balys Dainys. Jo pastebėjimu, žvejyba – puikus laiko praleidimo būdas, tačiau malonumo ir naudos jis suteiks tik tada, jei bus tinkamai pasiruošta.

Gydytojai perspėja: alkoholis ir šaltis yra nesuderinami dalykai. Atrodo, iš pradžių kūnas apgaulingai sušildomas, bet jautrumas sumažėja, didėja rizika nušalti.

Peršalti – juokų darbas

Be abejo, svarbiausia sąlyga išsiruošus į poledinę žūklę – įvertinti ledo storį. Specialistai įspėja, kad daugelyje Lietuvos vandens telkinių ledas vis dar nesaugus ir labai plonas, todėl dėl laimikio gyvybe rizikuoti tikrai neverta.

Gydytojo B.Dainio pastebėjimu, kita didelė tokios išvykos į gamtą rizika – peršalimas.

„Įsivaizduokit, kokios galimos pasekmės, jei visą dieną sėdima ant metalinės dėžės ir ant ledo? Tinkamai neapsirengus (kelių sluoksnių apatinių drabužių) ir ko nors šilto nepasiklojus ant dėžės iki prostatos uždegimo – vienas žingsnis. Jau dabar vienas vyras atėjo su šia bėda, akivaizdu, kad pasipils ir daug tokių pacientų. Tuo tarpu moterims, kurioms taip pat patinka žvejoti, gresia cistitas – šlapimo pūslės uždegimas“, – aiškino prof. Balys Dainys.

Alkoholis ir šaltis nesuderinama

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į kitas neatsakingo elgesio pasekmes. „Pagavę žuvį žmonės skuba kišti rankas į eketę iki alkūnių. Tam reikėtų turėti kokį graibštą, nes labai paprasta nušalti rankas“, – pastebėjo urologas. Kartu jis patarė nepamiršti pasirūpinti ir tokiais dalykais kaip užuovėja.

„Galima pasistatyti palapinę, pasidėti dujinę viryklę arbatai užsivirti. Jokiu būdu negalima vartoti alkoholio. Juo neretai „laistoma“ sėkminga žvejyba arba, priešingai, skandinamas apmaudas. Bet kuriuo atveju alkoholis ir šaltis yra nesuderinami dalykai. Atrodo, iš pradžių kūnas apgaulingai sušildomas, bet jautrumas sumažėja, didėja rizika nušalti“, – akcentavo B.Dainys.

Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba. Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nušalti ne visada reikia minusinės temperatūros. Šalčio pojūtį sustiprina drėgmė ir vėjas.

Lipti, vaikščioti, čiuožti ant užšalusių vandens telkinių galima tik jei vidutinis ledo storis ne mažesnis nei 10 cm. Ledas laikomas tvirtu ir išlaikančiu žmogų, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm., tačiau, kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur matosi įšalusios medžių šakos, lentos ir kiti daiktai. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai.

Jei vis dėlto įlūžote, svarbiausia nepasiduoti panikai. Įlūžus patariama ropštis į tą pusę, iš kurios buvo ateita, pačiam ant ledo užslinkti plačiai ištiesus rankas. Krūtine reikia šliaužti kuo toliau, pamažu vieną po kitos ant ledo užkelti kojas ir žinoma, nebandyti iškart stotis – tai daryti galima tik pasiekus krantą. Jei įlūžote ne patys, o įlūžusį asmenį pastebėjote – nedelsiant skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112. Laukdami atvykstančios pagalbos atsargiai prisiartinkite prie eketės ir įlūžusiam žmogui ištieskite pagalį, lentą, virvę ar kitą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti.

Žvejojant ant ledo privaloma turėti specialius smaigus, kurie padėtų išlipti ant ledo įlūžus. Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir virvę su svareliais bei gelbėjimosi liemenę. Ant užšalusių vandens telkinių draudžiama važiuoti motorizuotomis transporto priemonėmis. Šių taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.

Verta žinoti

Svarbiausia išsiruošus pramogauti žiemą lauke šiltai ir patogiai apsirengti. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais.

Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti. Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).

Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą. Nepatartina ne tik vartoti alkoholio, bet ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.

Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens. Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).

Pirmoji pagalba sušalus – šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų; ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus; jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos. Esant rimtam nušalimui žmogų būtina kuo skubiau gabenti į gydymo įstaigą.