Ką valgyti, kai siaučia virusai
Kai at­šą­la oras, ką rei­kė­tų val­gy­ti, kad ne­ap­krau­tu­me or­ga­niz­mo ne­rei­ka­lin­go­mis ka­lo­ri­jo­mis, bet pa­dė­tu­me jam pa­si­ruoš­ti vi­ru­sų at­akoms? Kal­ba­mės su vai­kų li­gų gy­dy­to­ja Li­na Or­lovs­ka­ja.

– Ar keisti mitybą atšalus orui?

– Atvėsus orams organizmas reikalauja daugiau kalorijų kūno temperatūrai palaikyti, taip pat kaupia riebalinį audinį, kad galėtume išgyventi šaltos ir ilgos žiemos badmetį, todėl norisi valgyti didesnėmis porcijomis, daugiau saldaus, riebaus, kaloringo maisto. Ilgus tūkstantmečius tai buvo sąlyga, padedanti išgyventi, bet šiais laikais žiemos periodo apsivalgymas jau tapo nereikalinga atgyvena, nes maisto stokos nepatiriame ištisus metus, o apsirengti pagal orą irgi turime visas galimybes.

Vaisius reikia nulupti

– Rudenį ir žiemą prekybų centruose gausybė citrusinių vaisių, ar jie – geras vitaminų šaltinis?

– Sveikiausia, be abejo, valgyti sezoniškai mūsų platumose augančius vaisius ir daržoves. Atrodo, labai aišku ir paprasta, bet, pasirodo, daugumai žmonių sunkiai įgyvendinama. Kai atsirado galimybė ištisus metus pirkti braškes, pomidorus ir agurkus prekybos centruose, dauguma žmonių įtikėjo, kad Pietų Europoje ir Afrikoje vaisiai, uogos ir daržovės auga ištisus metus. Iš dalies taip, bet ne saulėje laukuose ir daržuose. Produkcija, skirta eksportui, apdorojama gausybe herbicidų, fungicidų, pelėsį naikinančių medžiagų, sintetinių trąšų, gabenama dujų kamerose. Visus vaisius ir daržoves, pirktus prekybos centruose, rekomenduojama nulupti – ne tik citrinas ir apelsinus, bet ir obuolius, kriaušes, persikus.

Kur gausu vitaminų

– Tai iš kur gauti vitaminų, jei atvežtiniai vaisiai nieko verti?

– Organizmo atsparumui ligoms svarbios reikšmės turi odos ir gleivinių būklė, nes oda ir gleivinės atlieka barjerinę apsauginę funkciją, neleidžiančią užkratui prasiveržti gilyn. Odos ir gleivinių sveikatai svarbūs yra riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, vandenyje tirpūs vitaminai C, B, omega grupės riebalų rūgštys.

Lina Orlovskaja./ Asmeninio archyvo nuotrauka

Riebaluose tirpių vitaminų gausu kepenėlėse, svieste, raudonose ir oranžinėse daržovėse (moliūguose, morkose, paprikose, pomidoruose), šalto spaudimo aliejuje (alyvuogių, judrų, moliūgų sėklų ir kt.).

Didelę įtaką imunitetui turi skydliaukės veikla, todėl šiuo jautriu periodu svarbu gauti pakankamai jodo, būtino skydliaukės hormonų gamybai. Ir patiems, ir vaikams reikėtų suvalgyti kasdien po šaukštą jūros kopūstų, o žuvų, krevečių ar

kitų jūrų gėrybių valgykite 2–3 kartus per savaitę.

Imunitetui palaikyti, odos ir gleivinių sveikatai, imuninių ląstelių aktyvumui ypač svarbus vitaminas D. Kadangi rudenį sumažėja saulės poveikis, kurio metu odoje aktyvuojamas su maistu gaunamas vitaminas D, galima vartoti žuvų taukų, valgyti jūrų gėrybių, sviesto, menkių kepenėlių.

Sumaigytų vaisių nemėgsta

– Ar šaltąjį sezoną turėtų pasikeisti vaikams skirti užkandžiai?

– Rudenį siūlau pamiršti sumuštinius. Vaikams užkandžiauti į mokyklą, be virtos mėsos ar sūrio, įdėkite nuskustų morkų, avokado, keletą šakelių švariai nuplautų krapų, petražolių ar kalendros (nustebsite, bet tai, kas niekada nevalgoma namie, mokykloje puikiai tinka). Tiks nuluptas nedidelis žalio saldesnio moliūgo (arba 10–15 min. orkaitėje apkepto muskatinio moliūgo) arba saliero šakniagumbio gabalėlis, keletas gabalėlių brokolio ar žiedinio kopūsto.

Svarbu viską gražiai supakuoti, kad nesusitrintų, nesutrupėtų, neapsiveltų. Net ir obuolį ar kriaušę galima įdėti į atskirą nedidelę maisto dėžutę, nes apmaigytų vaisių vaikai nemėgsta, ir dažnai ryte įdėtas obuolys vakare su knygomis parkeliauja namo.

Jei ruošiate vaikui vaisių asorti, užpilkite ant jų šlakelį citrinų sulčių, kad vaisiai nepajuoduotų. Svarbu, kad maistas vaikui nenusibostų ir dažnai nesikartotų.

Lina Orlovskaja: „Šaldytas daržoves ir uogas reikia suvartoti per 4–6 mėn., kuo ilgiau laikote jas užšaldytas, tuo mažiau išlieka vitamino C.“

Į maisto dėžutes įdėkite riešutų, alyvuogių be kauliukų, džiovintų vaisių ar uogų. Jau vasarą pagalvokite, ką dėsite į vaiko maisto dėžutes žiemą, – džiovinkite obuolius, kriaušes, svarainius, mėlynes, spanguoles, vyšnias, padarykite obuolių ar morkų sūrio (galima nusipirkti ir turguje arba didesniuose prekybos centruose, ūkininkų prekių skyriuose). Šaldytos uogos bei žalumynai irgi puikiai tinka, kai nebelieka šviežių. Tik reikia atsiminti, kad šaldytas daržoves ir uogas reikia suvartoti per 4–6 mėn., kuo ilgiau laikote užšaldytas gėrybes, tuo mažiau jose lieka vitamino C.

Visagalis vitaminas C

– Visi žinome, kad siaučiant virusams reikia gauti kuo daugiau vitamino C. Ar siūlote pirkti papildus, ar bandyti gauti su maistu?

– Vitaminas C (askorbo rūgštis) veikia kaip antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, gerina geležies pasisavinimą, žaizdų gijimą, jis ypač svarbus imuninei sistemai. Daugiausia vitamino C yra šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse. Geriausia būtų, jei valgytumėte Lietuvoje užaugintus vaisius ir daržoves. Citrusinius vaisius patarčiau rinktis vežamus iš šiltųjų kraštų ūkininkų, tokių vaisių galite įsigyti turguje, jie mažiau apdoroti chemikalais, trumpiau sandėliuoti, parduodami sezoniškai. Iš Lietuvoje augančių vaisių ir daržovių daug vitamino C yra juoduosiuose serbentuose, erškėtrožių, šaltalankių uogose, svogūnuose, pomidoruose, paprikose, brokoliuose, braškėse, agrastuose, slyvose, vyšniose, bulvėse (jei virtos garuose). Ilgai verdant, kepant, šildant maistą vitamino C jame mažėja. Svarbu suprasti, kad vitaminas C neapsaugos jūsų ir jūsų vaikų nuo užsikrėtimo virusinėmis infekcijomis, tačiau susirgus padės greičiau pasveikti.

– Pagiriamąjį žodį galime pasakyti ir česnakui?

– Atlikti patikimi moksliniai tyrimai, kurių metu įrodytas česnakų virusus ir bakterijas naikinantis poveikis (skirtingai nuo imbiero, kurį žmonės mėgsta vartoti peršalimo metu, bet jis didžiausią įtaką turi virškinimui gerinti, tulžies nutekėjimui skatinti, o ne peršalimo ligoms).

Šilti gėrimai

– Ką atšalus orui derėtų gerti?

– Atšalus savaime norisi mažiau skysčių, todėl svarbu stebėti, kad išgertume jų pakankamai! Mat kai užtenka skysčių, iš organizmo lengviau pasišalina nereikalingos medžiagos.

Rudenį ir žiemą norisi, kad maistas ir skysčiai būtų šiltesni. Šilti gėrimai gerina tulžies tekėjimą, žarnyno kraujotaką bei medžiagų pasisavinimą. Vietoj žolių arbatos rekomenduočiau vaikams pasiūlyti šilto vandens su citrinų sultimis, svarainių ar spanguolių, gervuogių sulčių, atskiestų šiltu vandeniu. Jei nesinori šilto gėrimo, galima gerti paprastą ar mineralinį vandenį.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“