Ką ir kaip galvoti, kai imi neštis namo darbines problemas?
Kar­tais žmo­nės gi­ria­si, kad mo­ka dar­be pa­lik­ti dar­bi­nes prob­le­mas ir jų na­mo ne­si­ne­ša. Su­nkiau yra tiems žmo­nėms, ku­rių dar­bas tie­sio­giai su­si­jęs su žmo­nė­mis. Kar­tais dar­be su­nku­mų iš­ky­la ir bend­rau­jant su ko­le­go­mis, kai at­si­ran­da kon­ku­ren­tiš­ki san­ty­kiai, ar­ba va­do­vas rei­ka­lau­ja as­me­ni­nio įsi­trau­ki­mo į dar­bą ir ba­ra už val­diš­ką po­žiū­rį į dar­bą. Tai­gi, ką ir kaip gal­vo­ti, kad ma­žiau su­ktų­si gal­vo­je dar­bi­nės prob­le­mos, lei­džiant lai­ką su šei­ma ar sau ra­miai il­sin­tis po dar­bų na­muo­se.

Jei kyla begalinis noras padėti kitam žmogui, pagalvokite, gal tas žmogus panašus į Jus kažkuo dabartyje ar vaikystėje. Kartais kyla noras padėti panašiems į save, taip nesąmoningai emociškai „pamaitiname save“. Tokie jausmai dažnai kyla, jei truko ar trūksta meilės, švelnumo, gerumo ir atjautos sau. Taigi grįžkite prie savęs ir skirkite sau meilės, poilsio. Pasilepinkite malonia veikla ar tai būtų knygos skaitymas, ar pagulėjimas vonioje. Supraskite, kad tam žmogui padėsite labiau žengdami žingsnį atgal ir labiau pasitikėdami kitu žmogumi, nei viską atlikdami už jį.

O gal tas žmogus, kuriam stengiatės padėti jums primena kitą artimą žmogų, gal gyvą ar mirusį brolį/sesę/mamą/tėtį, o gal kitą giminaitį. Panašumai gali būti išvaizdos, balso tembro, emocijų raiškos, problemų sutapimas ar identiškos aplinkybės. Pvz.: Kartą ir man buvo, kad labai įsijaučiau į kliento problemas ir dariau dalykus, nepriklausančius man. Taigi toks pamąstymas, atvėrė akis, kad stengiuosi taip, nes jautau didžiulę kaltę dėl artimo giminaičio. Tiesiog pasikalbėjau su giminaičiu, ir tapo daug lengviau ir neliko noro teikti pagalbos, kurios net nevertino tas klientas. Taigi sprendimas būtų kalbėtis ir teikti pagalbą realiai tam, kam norisi.

Pagalvokite, koks įsitikinimas apie save, jus verčia jaustis blogai. Pagrindiniai įsitikinimai būtų:

„Aš bejėgė/is“, „Aš nekompetetinga/s“, „Aš nemylima/s“. Įsitikinimas bejėgiškumu dažniausiai apima, kai situacijose, niekaip nematote išeities ir atrodo, kad tas pats kartojasi ir neįmanoma nieko pakeisti. Nekompetencija išryškėja, kai labiausiai bijome kritikos ir nuolat galvojame, ką galėtume darbe pagerinti. Ne meilė kankina, jei norite su visais labai gerai sutarti, ir jums darbe svarbiausi tarpusavio santykiai, ir kad visi maloniai apie jus atsilieptų ir žavėtųsi kaip žmogumi. Taigi svarbiausia atrasti tą įsitikinimą ir duoti racionalų atsakymą.

Bejėgystei sakykite, kad tai tik situacija ir reikia laiko, norint rasti sprendimą. Visada gyvenime yra daugiau nei vienas problemos sprendimas. Net ir maistas patekęs į kūną turi du išėjimus, pro viršų arba per apačią. Kreipkite save į problemų sprendimą.

Nekompetencijai, argumentuokite, kad esate tiesiog netobulas žmogus, kuris yra mokymosi procese. O mokomąsi visą gyvenimą. O jeigu klystate, tai reikia pasimokyti iš savo klaidų ir judėti tolyn.

Jei kankina nemeilė darbe, priminkite sau, kad į darbą einama dirbti, o ne tik smagiai laiką leisti su kolegomis. Antra natūralu, kad Jūs nepatiksite visiems žmonėms, nes ir Jums gi nepatinka visi žmonės. Raskite darbe tuos malonius žmones ir bendraukite su jais.

Kai gyvenime tampa svarbiausias tik darbas, pagalvokite, gal realiai bėgate nuo savo asmeninių problemų. Gal iš tikrųjų neturite antros gyvenimo pusės ir labai blogai jaučiatės dėl to, o gal paskutiniu metu vargina nuolatiniai konfliktai su partneriu, o gal nebeišveriate vaikų rėkimo ir zyzimo vakarais, o gal turite rimtų sveikatos problemų ir šias problemas sprendžiate alinančiu darbu, kad užsimirštumėte ir nereiktų galvoti ir spręsti realių problemų. Psichologiškai esame stiprūs, kai stovime „ne ant vienos kojos“ – DARBO, o turime net aštuonias gyvenimo sritis, kur save realizuojame. Taigi pradėkite auginti „savo kitas kojas“