Įtėvių diskriminacijai taria „ne“
Sei­mo na­riai sie­kia pa­nai­kin­ti iki šiol įsta­ty­mais įtvir­tin­tą dis­kri­mi­na­ci­nę nuo­sta­tą įtė­vių at­žvil­giu: pir­mai­siais dve­jais įsi­vai­ki­ni­mo me­tais, jei vai­kai vy­res­ni nei dve­jų me­tų, įtė­viams bus ski­ria­ma vai­ko prie­žiū­ros at­os­to­gų iš­mo­ka, ne­prik­lau­so­ma nuo kom­pen­suo­ja­mo­jo dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio, kaip ir ki­toms sa­vo vai­kų su­si­lau­ku­sioms šei­moms.

Panaikinus diskriminacines nuostatas bus skatinamas vyresnių nei dvimečių įsivaikinimas. Tokioms išmokoms kasmet papildomai reikės daugiau kaip pusės milijono eurų, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tam pritaria.

Tomas Rimkus: „Dabartinė sistema šeimas stumia į finansinį nestabilumą ir kuria jų nesaugumą.“

Jaučia nelygybę

Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovas Tomas Rimkus „Lietuvos žinioms“ pripažino, jog dabartinė vaiko priežiūros atostogų tvarka nuolatiniams globėjams bei įtėviams juos diskriminuoja biologinių tėvų atžvilgiu. Pasak jo, nors dabartinė sistema suteikia galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką vienam įtėvių gauti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, bet jiems apribotos išmokos – per mėnesį mokama fiksuoto dydžio 304 eurų suma.

„Išmokos nesusietos su įtėvių gaunamomis pajamomis, nuo kurių mokami tokie patys mokesčiai, kokius moka ir biologiniai tėvai. Dabartinė sistema šeimas stumia į finansinį nestabilumą ir kuria jų nesaugumą“, – aiškino T. Rimkus. Pasak jo, jei tokia diskriminacija bus panaikinta, įtėviams bus suteikiamos tokios pat atostogos ir mokamos tokios pat išmokos kaip ir biologiniams tėvams. T. Rimkaus nuomone, galbūt įtėviai ir nepasinaudos visomis atostogomis, bet jie turi turėti teisę rinktis, įvertinę individualią situaciją, kaip pavyksta įveikti adaptacijos iššūkius šeimoje.

Tomas Rimkus / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovo teigimu, praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, bendradarbiaudama su savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais, asociacija atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta 237 įtėviai ir nuolatiniai globėjai iš visos Lietuvos. „Tyrimo rezultatai parodė, kad aktyvesnį įvaikinimą bei nuolatinę vaikų globą Lietuvoje skatintų išspręsti klausimai, susiję su vaiko priežiūros atostogomis bei išmokomis, taip pat prieinamesnės socialinės paslaugos. Deja, kol kas ne visos socialinės paslaugos yra prieinamos, o jeigu ir prieinamos, tai tik pavėluotai, problemoms dar labiau paaštrėjus. Deja, kartais ir negrįžtamai“, – aiškino T. Rimkus.

Pasak jo, su Lietuvos įstatymų keliamomis kolizijomis susiduria ne tik įtėviai, bet ir nuolatiniai vaikų globėjai. Mat dalis globojamų vaikų dėl teisinių niuansų niekada negalės būti įvaikinti ir niekada negalės grįžti į savo biologinę šeimą. Todėl nuolatinę globą pasirinkę asmenys vaikus augina kaip savo šeimos narius, neturėdami tikslo grąžinti biologinei šeimai arba atiduoti kitai globėjų ar įtėvių šeimai. Tačiau nuolatiniai globėjai visai neturi galimybės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, nebent vaikui nebūtų suėję dveji. „Manau, kad ir nuolatiniai globėjai neturėtų jaustis ar būti traktuojami kitaip nei įtėviai“, – tvirtino T. Rimkus.

Siūlo sprendimo būdus

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas Seime inicijavusi Monika Navickienė pripažino, kad dabartinis įstatymų reglamentavimas suteikia galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką vienam įtėvių gauti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Tačiau vaiko priežiūros atostogų metu, jeigu įvaikintas mažylis yra vyresnis nei dvejų metų, išmokos dydis priklauso ne nuo kompensuojamo uždarbio dydžio – nustatyta fiksuota 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka.

„Iš tiesų tai diskriminuoja įtėvius, todėl turi būti panaikinta. Įtėviams turi būti suteiktos tokios pat atostogos ir mokamos tokios pat išmokos, kaip ir biologiniams tėvams“, – akcentavo M. Navickienė.

Seimo narės nuomone, nepakanka vien sudaryti palankias sąlygas įsivaikinti. Adaptacijos laikotarpiu bei vėliau įtėviams būtina suteikti visas įmanomas paslaugas – psichologų, socialinių darbuotojų. Juk tik taip bus įmanoma skatinti šeimas įsivaikinti ne tik vaikus iki dvejų metų, bet ir vyresnius, turinčius elgesio sutrikimų ar negalią.

M. Navickienė bei pataisas palaikantys parlamentarai Rimantė Šalaševičiūtė ir Rimantas Jonas Dagys pasiūlė įteisinti galimybę įtėviams (taip pat kaip ir biologiniams tėvams) suteikiamas 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas sieti ne su vaiko amžiumi, o patekimo į šeimą faktu, ir mokėti už jas nuo kompensuojamo uždarbio priklausančią išmoką.

Seimo narių manymu, tokie pakeitimai ne tik panaikintų įtėvių diskriminaciją, bet ir paskatintų įsivaikinti vyresnius nei dvimečiai. Juk dabar akivaizdu, kad vyresnių vaikų įsivaikinimas yra vangus.

Monika Navickienė / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pernai Lietuvoje 79 sutuoktinių poros ir penki nesusituokę asmenys įvaikino 92 be tėvų globos likusius vaikus, 36 užsieniečių ar mišrios šeimos – 47 vaikus, 17 biologinių tėvų (motinų) sutuoktiniai – 19 vaikų.

2017 metų pabaigoje šalyje gyveno 510 tūkst. vaikų, 2015-ųjų pabaigoje – apie 525 tūkstančius. 2015 metais iš viso buvo 9220 globojamų vaikų. 2017-ųjų pabaigoje jų sumažėjo iki 8905. Iš jų šeimose auga šiek tiek daugiau nei 5,5 tūkst. vaikų. Iš jų globėjų šeimose – 4369, šeimynose – 435 vaikai. Institucijose vis dar globojama 2830 vaikų, iš jų 490 – naujo tipo mažesniuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Pernai 53 vaikams iki trejų metų nustatyta laikinoji globa truko ilgiau nei tris mėnesius.

Ministerija neprieštarauja

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016-ųjų rugpjūčio 1 dieną Lietuvoje buvo siūloma įvaikinti 589 vaikus. Galimybės įsivaikinti laukia 109 šeimos ar asmenys. Per 70 vaikų, likusių be tėvų globos, buvo įvaikinta. „Tik šiek tiek daugiau nei pusę jų ryžosi įvaikinti Lietuvoje gyvenantys mūsų šalies piliečiai. Nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir užsieniečių šeimos įvaikina išties daug vaikų“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Vyriausybei viceministrė siūlė pritarti parlamentarų iniciatyvai keisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Monika Navickienė: „Įtėviams turi būti suteiktos tokios pat atostogos ir mokamos tokios pat išmokos, kaip ir biologiniams tėvams.“

Pasak jos, tokios pataisos atitiktų ir šios Vyriausybės programą – joje numatyta, kad įvaikinimas yra prioritetinis tikslas siekiant spręsti vaikų, likusių be tėvų globos, problemas. E. Radišauskienė pabrėžė, kad norą įsivaikinti lemia ne vien įvaikinimo sąlygos, bet ir kiti veiksniai – požiūris į patį įvaikinimą, potencialių įtėvių galimybės sukurti vaikui tinkamas sąlygas. „Skatinant įvaikinimą tenka vertinti ir galimybes, kaip įvaikinimą daryti patrauklesnį, kartu padedant vaikui lengviau adaptuotis naujoje šeimoje bent jau pirmaisiais mėnesiais po įvaikinimo, teikiant paslaugas įsivaikinusiai šeimai, kad ji jaustųsi saugi“, – teigė viceministrė.

Prognozuojama, kad, priėmus šias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto papildomos išlaidos, jei kasmet būtų įvaikinama 70 vaikų, kitąmet padidėtų 490,9 tūkst. eurų, dar po metų (2020-aisiais) – 788,8 tūkst. eurų, o 2021 metais – 826,2 tūkst. eurų.