Insultas kardiologę privertė nusivilkti mediko chalatą
„Gy­dy­to­jas tie­siai švie­siai pa­sa­kė, kad bū­siu kaip dar­žo­vė“, – pa­sa­ko­jo in­sul­tą pa­ty­ru­si Kris­ti­na Lau­me­lie­nė (50 m). Ji, bū­da­ma gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė, ne­ju­to jo­kių simp­to­mų ir nė ne­įta­rė, kaip stip­riai li­ga pa­ko­re­guos jos gy­ve­ni­mą bei pri­vers nu­si­vilk­ti me­di­ko cha­la­tą.

Greitoji užtruko

„Namuose nukritau vartydama nuotraukų albumą. Sūnus rado mane gulinčią koridoriuje be sąmonės. Prisimenu, kaip atsigavusi negalėjau pratarti nė žodžio. Atvažiavęs brolis pradėjo kamantinėti: vaistus gėrei? Narkotikus vartojai? Pyktelėjau, kad nieko nevartojau. Bet negaliu nieko pasakyti – tik mikčioju. Kadangi esu medikė, iš karto į galvą toptelėjo mintis – insultas“, – kelerių metų senumo įvykius atpasakoja K.Laumelienė.

Moteris sako, kad iki lemtingo momento nejuto jokių insultui būdingų požymių. Pasekmės, anot jos, galėjo būti kur kas skaudesnės, netgi baigtis mirtimi.

„Greitoji neatvažiavo pusantros valandos“, – atsiduso K.Laumelienė. Galop, atvykus greitosios pagalbos medikams, moteris buvo išgabenta į ligoninę, kur jai suteikta pagalba, kaip pati sako, – pavėluotai.

Niūrios medikų prognozės

Kristiną sukrėtė nieko gero nežadančios gydytojo neurologo prognozės ir į atmintį įsirėžę jo žodžiai. „Medikas tiesiai šviesiai pasakė mamai, kad gulėsiu kaip daržovė“, – susijaudinusi kalbėjo moteris, nors nuo lemtingo įvykio praėjo jau ne vieneri metai. Pašnekovės mama pardavė namą, persikraustė į senamiestį ir ėmė slaugyti dukterį.

„Pusmetį verkiau kiekvieną dieną. Buvau uždaryta namuose tarp keturių sienų, nekalbėjau, vaikščiojau pristatomu judesiu. Bijojau išeiti net į balkoną, kadangi svaigo galva, ką jau kalbėti apie pasivaikščiojimą gryname ore“, – patikina Kristina.

Vis dėlto paralyžiuota moteris nenuleido rankų – rimtai kibo į reabilitaciją. Daug dėmesio skyrė kineziterapijai, masažui, logopedo pratimams. Specialistai, kurių paslaugos atsiėjo nepigiai, atvykdavo tiesiai į pacientės namus. Kaip pasakoja Kristina, už vieną kineziterapijos užsiėmimą mokėjo dvidešimt eurų, už logopedo – penkiolika. Samdė ir slaugytoją, kol neišseko santaupos.

„Lietuvoje žmonės nelabai myli neįgaliuosius. Poliklinikoje yra liftai, bet kitame filiale pasigedau turėklų. Ką daryti paralyžiuotiems žmonėms?“ – sako ištverminga moteris, paklausta, su kokiais sunkumais susidurianti.

Ragavo emigranto duonos

Kristina iki šiol svarsto, kokios priežastys galėjo išprovokuoti ligą, nes žalingų įpročių neturėjo, didelių pergyvenimų – taip pat. Tiesa, kiek pagalvojusi, susimąsto, kad tą vasarą beprotiškai daug dirbo ir be paaiškinamos priežasties griuvinėjo.

„Nesupratau, kas su manimi yra. Vaikščiojau vasarą miške, po kojomis prikritę daug spyglių ir kankorėžių. Staiga aptemo akyse ir nugriuvau“, – prisimena tuomet nubrozdinta ranka atsipirkusi moteris.

Prieš tai Kristina dirbo Anglijoje. „Beveik metus laukiau licencijos. Iš pradžių įsidarbinau šlavėja. Įsivaizduojate? Bet po dienos atsisakiau valyti tualetus. Dar savaitę tvarkiau kambarius viešbutyje ir netrukus gavau licenciją, pradėjau dirbti ligoninėje“, – pasakoja Kristina.

Vilniaus universitete baigusi medicinos studijas dirbo įvairiose gydymo įstaigose, tarp jų – ir Santaros klinikų Priėmimo skyriuje.

„Pasiilgstu mediko darbo. Galvojau jį tęsti, bet nevaldau vienos rankos“, – guodžiasi baltą mediko chalatą nusivilkusi moteris. – Džiaugiuosi, kad bent galiu nuvykti į teatrą. Anksčiau neturėjau laiko. Kai reikia pagalbos pakilti į kitą aukštą, padeda paslaugūs darbuotojai. Po truputėlį pradedu stotis ant kojų“, – džiaugiasi niūrias medikų prognozes išsklaidžiusi moteris.

Interviu

Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis:

– Profesoriau, kokie beprasidedančio insulto požymiai?

– Dažniausia būna netikėtas kalbos sutrikimas, taip pat staigus galūnių nusilpimas. Pavyzdžiui, nusilpo ranka, žmogus nebeišlaiko puoduko ar tušinuko rankoje, ant kojos neišsilaiko. Taip pat veido perkreipimas ar vienos veido pusės nusilpimas. Dar gali pasireikšti staigus regos sutrikimas, ypač viena akimi praeinantis aklumas arba akipločio iškritimas, kai žmogus nemato vienos ar kitos regos lauko pusės. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į stiprų pirmą kartą atsiradusį galvos skausmą, kuris gali būti plyšusios aneurizmos požymis. Apskaičiuoja, kad bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių būdingas devyniasdešimt procentų insultų.

– Ši, viena dažniausių ligų, gali būti besimptomė?

– Taip. Nemažai yra insultų, kurie atsiranda dėl nedidelių pažeidimų mažiau reikšmingose smegenų vietose ir jis gali būti nustatomas tik po kurio laiko atlikus galvos smegenų vaizdinį tyrimą ir radus išeminį galvos smegenų pažeidimą. O žmogus nieko nejuto, galima sakyti, pravaikščiojo insultą.

– Internete gali perskaityti, kad insultą pranašauja ir galvos niežulys, ir netgi žagsulys. Ar galima tuo tikėti?

– Yra nemažai netikslios ar net klaidinančios informacijos tiek apie insultą pranašaujančius požymius, tiek apie profilaktikos būdus. Pasitaiko pseudomoksliškų, sakyčiau, šarlataniškų publikacijų, perspausdintų iš neaiškios kilmės užsienietiškų informacijos šaltinių apie tai, kad, pavyzdžiui, žagsulys, nuovargis ir galvos niežėjimas pranašauja, kad per mėnesį jus gali ištikti insultas. Iš tikrųjų daug žmonių žagsėdami arba jausdami nuovargį kartais ir įsikalba baimę, kad jiems gali įvykti insultas ir gydytojus užkrauna papildomu darbu bei didina eiles. O apie tikruosius beprasidedančio insulto požymius mažai kalbama.

Nemažiau svarbu – stengtis išvengti insulto, kalbėti apie kitas ligas, kurios jį sukelia. Tai dažniausiai yra ilgalaikių lėtinių nepakankamai gydytų ligų pasekmė. Pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, cholesterolio padidėjimas ir išplitusi kraujagyslių aterosklerozė, širdies ligos, tai yra netaikyta profilaktika esant širdies ritmo sutrikimams, prieširdžio virpėjimui ir panašiai.

– Kaip stipriai riziką didina žalingi įpročiai?

– Kalbant skaičiais, kurie svyruoja, rūkymas didina insulto riziką maždaug du kartus, alkoholis, priklausomai nuo suvartojamo kiekio, – nuo dviejų iki pustrečio karto.

Narkotinės medžiagos – viena dažnesnių priežasčių, dėl ko insultas ištinka jaunus žmones.

Labai svarbu, kad žmonės atkreiptų dėmesį į insulto požymius ir kiek įmanoma skubiau kreiptųsi pagalbos, nes norint sumažinti jo pasekmes ir naštą žmogui bei visuomenei svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau.